Kuršių nerijos dviračių takas

Įspūdingiausias dviračių maršrutas Lietuvoje

Kuršių nerijos dviračių takas yra pats įspūdingiausias dviračių maršrutas Lietuvoje. Jis tęsiasi miškais ir jaukiomis gyvenvietėmis siaurame ilgame sausumos ruože tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros. Net jeigu nesate didelis dviračių entuziastas, šis dviračių takas jus tikrai sužavės, o patirti įspūdžiai ir neapsakomo grožio gamtos vaizdai ilgam pasiliks atmintyje. Tako ruožas, einantis nuo Pervalkos jūros link, buvo nutiestas dar 1978 m., atkarpa nuo Preilos link jūros – 1982 m. Tako ruožas nuo Smiltynės iki Pervalkos buvo tiesiamas 2003–2007 m. 2023 metais paskelbta apie Kuršių nerijos dviračių tako atnaujinimo darbų pradžią.

Dviračių takas sujungia 5 gyvenvietes

Dviračių tako ilgis į vieną pusę – 52 km, važiuojant juo galima aplankyti visas Kuršių nerijos gyvenvietes: Smiltynę, Juodkrantę, Pervalką, Preilą ir Nidą. Nuo Klaipėdos (Smiltynės) iki Juodkrantės šiuo dviračių taku – apie 21 km, nuo Juodkrantės iki Pervalkos – 16,5 km, nuo Pervalkos iki Nidos – 14,5 km.

Tinkamas įvairaus amžiaus ir pajėgumo dviračių mėgėjams

Kuršių nerijos dviračių takas saugus net ir nepatyrusiems dviratininkams, nes automobiliams juo važiuoti draudžiama, trasa nesudėtinga, pakeliui kiekvienoje gyvenvietėje yra stendai su informacija apie netoliese esančius lankytinus objektus ar vietoves. Gražiausiose vietovėse prie dviračių tako įrengtos trumpalaikio sustojimo vietos, ten taip pat yra informaciniai stendai. Ruošiantis į šią kelionę, verta įsidėti užkandžių ir geriamo vandens, nes parduotuvės ir kavinės yra tik gyvenvietėse.

Galima susiplanuoti įvairias keliones

Smagiausia šiuo maršrutu keliauti palengva, neskubant, mėgaujantis gamtos grožiu, stabtelint pailsėti lankytinuose objektuose. Šiai trasai galima skirti visą savaitgalį, vieną dieną nuvažiuoti dviračiais nuo Smiltynės iki Nidos, ten pernakvoti, o kitą dieną grįžti atgal. Grįžti atgal galima autobusais, arba laivais, kurie pritaikyti gabenti dviračius. Galima važiuoti ne pilną maršrutą, o tik tiek, kiek norisi ar tiek, kiek skirsite tam laiko. Gamta čia keičiasi kartu su metų laikais, gamtovaizdis visada žavus. Ne veltui Kuršių Nerijos nacionalinis parkas UNESCO buvo pripažintas kaip vienas iš unikaliausių Baltijos jūros regiono gamtos ir kultūros paveldo objektų.

Kelionės pradžia – keltu iš Klaipėdos į Smiltynę

Kelionė į Kuršių neriją prasideda persikėlimu keltu iš Klaipėdos į Smiltynę. Tai visada smagi, nuteikianti atostogoms pramoga. Džiugina besisukinėjantys ore kirai ir jūros gaiva.  Keltai plaukia gan dažnai, informaciją apie keltų tvarkaraščius ir persikėlimo kainas galima rasti čia: www.keltas.lt

Smiltynė

Persikėlus keltu, pirmoji gyvenvietė – Smiltynė. Žinomiausia Smiltynės lankytina vieta – Jūrų muziejus ir delfinariumas, tačiau verta aplankyti ir Etnografinę žvejo sodybą. Ji įkurta Kopgalyje 1979 m. pagal XIX – XX a. pabaigos Palangos, Šventosios pajūrio apylinkių žvejų sodybas. Čia galima pamatyti, kaip gyveno to meto žvejai, įsivaizduoti, kokia buvo jų kasdienė buitis ir veikla. Šalia šio etnografinio kaimo įrengta žvejybos laivų ekspozicija, netoliese galima apžiūrėti ir architektūrinį objektą, buvusį žymų tarpukario kultūros centrą – Smiltynės kurhauzą, pastatytą 1901 m.

 Kuršių nerijos dviračių takas per nacionalinį parką

Iš Smiltynės Nidos link kelias veda per Kuršių nerijos nacionalinį parką, kurio gamtovaizdis pasižymi pušynais ir smėlio kopomis, nuo kurių atsiveria užburiantys vaizdai į Baltijos jūrą ir Kuršių marias. Šio parko lankytinas objektas – aukščiausia apylinkės kopa (35,7m), vadinama ,,Meškos galva’’. Nepraleiskite progos pasigrožėti nuostabia nuo jos atsiveriančia panorama.

Juodkrantė

Palikę Meškos kopą, judame pirmyn kurį laiką nematydami nei jūros, nei marių, grožėdamiesi miško augmenija. Netrukus pasiekiame sekančią gyvenvietę – Juodkrantę. Išsukame iš savo maršruto, kad pamatytume jos įžymybę – Raganų kalną (aukštis 53m), puoštą medinėmis tautosakos herojų skulptūromis, kurios buvo pradėtos gaminti 1979 m. Ant šio kalno dar 1953 m. buvo pastatytas švyturys, kuris dar ir dabar naudojamas kaip navigacinis įrenginys. Šalia Raganų kalno yra parduotuvė, kurioje galima pasipildyti vandens ir užkandžių atsargas, o norint skaniai pavalgyti Juodkrantėje galima rasti jaukių kavinių, bariukų ir restoranų.

Architektūrinis Juodkrantės objektas – veikianti evangelikų liuteronų bažnyčia. Įdomi Vėtrungių galerija, Miniatiūrų muziejus, graži pasivaikščiojimui skirta marių pakrantė su akmens skulptūromis. Juodkrantės pradžioje, prie Gintaro įlankos, yra 1600m ilgio pažintinis dendrologinis takas, kuriame įrengta įspūdinga trijų metrų aukščio ir tiek pat ilgio miško garsų gaudyklė.

Kormoranų kolonija

Išvažiuojant iš Juodkrantės, gyvenvietės pakraštyje yra viena didžiausių Europoje ir viena seniausių Lietuvoje pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonija, kurioje įrengta stebėjimo aikštelė. Nuo jos galima stebėti čia gyvenančius paukščius, šiuo metu čia yra apie 2500 jų lizdų.

Naglių gamtinis rezervatas

Iš Juodkrantės tęsiame kelionę Nidos link. Vėl įsukame į dviračių taką, kuris keletą kilometrų veda jūros pakrante, vėliau šalia pagrindinio kelio ir mišku. 11 km dviračių kelio veda per Naglių gamtinį rezervatą. 31 – ajame kelio Smiltynė – Nida kilometre pasiekiame svarbų lankytiną objektą – Naglių gamtinio rezervato pažintinį taką. Naglių rezervate siekiama išsaugoti pilkąsias ir baltąsias kopas, į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų radimvietes, kitas unikalias šios vietos gamtovaizdžio ypatybes, natūralų gamtos proceso vyksmą, todėl vaikščioti jame draudžiama. Lankytojų patogumui, čia įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir medinis takas link Kuršių marių per pilkąsias kopas. Užkilus ant didžiojo kopagūbrio, atsiveria įspūdingas vaizdas į Kuršių marias ir į Baltijos jūrą. Beje, birželio – rugsėjo mėnesiais tako lankymas žmogui kainuoja 2€ (2023 metų duomenys).

 

 

Pervalka, Preila ir Vecekrugo kopa

Toliau Kuršių nerijos dviračių takas pasuka link Kuršių marių pakrantės ir veda link dviejų tylių gyvenviečių – Pervalkos ir Preilos. Jose tvyrauja ramybė, nėra restoranų su trankia muzika, tik pora jaukių maitinimo vietų marių pakrantėje, todėl čia dažnai apsistoja šeimos su vaikais, mėgstančios ramų poilsį ir ilgus pasivaikščiojimus. Gyvenvietes nuo jūros skiria keli kilometrai.

Pavažiavę kelis kilometrus nuo Preilos galime pamatyti Vecekrugo kopą – aukščiausią Kuršių Nerijos kopą (67,2 m), apaugusią kalninėmis pušimis, nuo kurios taip pat atsiveria įspūdinga panorama.

Kuršių nerijos dviračių takas baigiasi Nidoje

Nuo Vecekrugo kopos nebetoli ir Nida – svarbiausia Kuršių nerijos gyvenvietė, kultūrinis ir administracinis Kuršių nerijos centras, kas vasarą sulaukiantis 200-300 tūkstančių turistų. Tai unikalus kurortas, apsuptas nuostabaus gamtovaizdžio, kuriame dera senosios žvejų sodybos ir madingi restoranai, prižiūrėti kiemeliai ir miesto želdiniai. Nidoje daug lankytinų vietų, apie kurias viską galima sužinoti Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre. Keletas jų – rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus, Neringos istorijos muziejus, Mizgirių gintaro galerija – muziejus, Etnografinė Nidos žvejo sodyba. Einant Parnidžio pažintiniu taku galima rasti du svarbiausius Nidos objektus – Parnidžio kopą (aukštis – 52 m.) ir ant jos esantį saulės laikrodį. Nuo Parnidžio kopos viršūnėje įrengtos apžvalgos aikštelės atsiveria nepakartojama panorama – Nida, kopos ir Baltijos jūra.

Dviračių tako informacija

Kuršių Nerijoje beveik kiekvienoje gyvenvietėje galima rasti informacijos centrą ir dviračių nuomos punktus. Poilsiaujant būtina laikytis tam tikrų taisyklių, saugančių gamtą, apie tai informuoja informaciniai stendai prie kiekvieno lankytino objekto. Vasaros metu, kai dideli turistų srautai, važiuojant dviračiais, reikia būti labiau dėmesingiems.