Nemirseta – ramus poilsis, paplūdimiai, nuostabus gamtovaizdis

Nemirsetos dviračių takas Žiūrėti galeriją

Nemirseta – ramiam poilsiui prie jūros ir pasivaikščiojimams nuostabioje gamtoje. Nemirseta – gyvenvietė pietinėje Palangos dalyje, kuri pagal administracinį skirstymą priklauso Palangos miestui. Palangos dalimi Nemirseta yra nuo 1958 metų. Dar iki 2010 metų važiuojant į Palangą senuoju keliu, vairuotojus pasitikdavo kelio ženklas „Nemirseta“, įspėjantis apie gyvenvietės pradžią. Tačiau 2010 metais žymėjimas buvo nuimtas, kelininkams atnaujinant ženklus, atskiras miestelis Nemirseta nebuvo rastas. Gyvenvietė išnyko ir tapo Palangos miesto rajonu, kai buvo patikslintos administracinės Palangos miesto ribos.

Nuo Palangos miesto centro Nemirseta nutolusi apie 6 kilometrus. Automobiliu nuo miesto centro į Nemirsetą patogiausia vykti Klaipėdos plentu. Pėsčiomis Nemirsetą galima pasiekti Vytauto gatve, Klaipėdos plentu ir miško takais. Tačiau, ko gero, smagiausia į Nemirsetą žygiuoti  nuo Palangos tilto, paplūdimiu pėsčiomis.

Nemirsetos istorija

Nemirseta istoriniuose šaltiniuose minima nuo pat XV amžiaus ir yra laikoma viena seniausių pajūrio gyvenviečių. VIII – XIII amžiuje Nemirseta buvo Palangos prekybinio susivienijimo dalis. Nuo 1422 metų, kai atiteko Vokiečių ordinui, Nemirsetos kaimas tapo pasienio punktu. Už keleto metų kaimelyje įsikūrė karčema ir pasienio sargybos būstinė. XVIII amžiaus antroje pusėje kaimelis po truputį ėmė augti, pradėjo veikti paštas, buvo įkurta pradinė mokykla ir pastatytas vėjo malūnas. Maždaug apie trečiąjį XIX amžiaus dešimtmetį Nemirsetoje ėmė kurtis kurortas. Amžiaus pabaigoje buvo pastatyti vasarnamiai, kurie išsidėstė jūros pakrantėje. Viešbutis, kuris XX amžiaus pradžioje buvo vadintas Kurhauzu, buvo pastatytas prie pagrindinio kelio. Gyventojų sodybos buvo išsidėstę arčiau pasienio su Lietuva, rytinėje pagrindinio kelio pusėje. Norint apsaugoti gyvenvietę nuo vėjų XIX amžiaus pradžioje pakrantės ruožas buvo užsodintas pušynais.

Prasidėjus sovietų okupacijai, Nemirseta kaip kurortas išnyko, joje buvo įkurtas karinis dalinys. Okupantai vasarnamius nugriovė, o viešbutį pavertė kareivinėmis. Netoli kurhauzo išdygo gyvenamųjų namų, skirtų kariškiams, kompleksas.

Paskutiniais duomenimis, iki Nemirsetai tampant Palangos dalimi, 1926 metai vietovėje gyveno 197 gyventojai.

Poilsis ir apgyvendinimas Nemirsetoje

Poilsį Nemirsetoje dažniausiai renkasi šeimos su vaikais ir ramesnio poilsio mėgėjai. Dalis apgyvendinimo paslaugas teikiančių vietų yra jūros pusėje, kitos įsikūrę už Klaipėdos plento, žemyno pusėje. Apgyvendinimo vietų Nemirsetoje nėra daug, populiariausios svečių namai, kurie primena sodybas. Iš tokių galima paminėti atokiau nuo pagrindinio kelio, jūros pusėje, įsikūrusias sodybas – svečių namus „Parko vila“ ir „Provincija“. Čia apsistoję poilsiautojai iš sodybų kiemo jūrą pasiekia smėlio takeliu per mišką, jausmas toks, kad iškėlęs koją iš kiemo jau esi kopose.

Kitas apgyvendinimo tipas populiarus Nemirsetoje – mediniai nameliai, kurių yra ir vienoje, ir kitoje Klaipėdos plento pusėje. Ieškantys aktyvesnio poilsio ir daugiau pramogų nei ramybė ir paplūdimys, gali apsistoti vos prieš kelis metus duris atvėrusiame Palangos kempinge, kuriame siūlomos įvairios sportinės veiklos, veikia maitinimo įstaiga.

Beveik visos Nemirsetos apgyvendinimo įstaigos svečius priima tik šiltuoju sezonu.

Ką veikti Nemirsetoje? Lankytinos vietos Nemirsetoje

Apžvalgos aikštelė Nemirsetoje

Nuo šios medinės aikštelės atsiveria nuostabus kraštovaizdis. Nemirsetos kopos išsiskiria iš visų kitų Lietuvos pajūrio kopų, nes plyti dideliame plote ir yra labai įvairaus reljefo, nuo lygumų iki kalvų. Šį kraštovaizdį daugybę metų formavo gamta, žmogaus įsikišimo labai mažai. Stebint nuo apžvalgos aikštelės atsiveria labai įvairūs vietos vaizdai, apsauginį pajūrio kopagūbrį keičia senovinis Litorinos jūros šlaitinis krantas, pereinantis į smėlio lygumą, subanguotą vėjo.  Pažymėtina, kad kaip ir „Olando kepurės“ apžvalgos aikštelė, ji įkurta ant prieš aštuonis tūkstančius metų čia tyvuliavusios Litorinos jūros kranto.

Nemirsetos laivų gelbėjimo stotis

Nemirsetoje dar XIX amžiaus pabaigoje –  XX amžiaus pradžioje buvo pastatyta laivų gelbėjimo stotis. Jos paskirtis buvo suteikti pagalbą į bėdą audrų metu patekusiems jūreiviams. Nemirsetos

Nemirsetos laivų gelbėjimo stotis. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo notrauka
Nemirsetos laivų gelbėjimo stotis. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo notrauka

laivų gelbėjimo stotis yra išlikusi vienintelė iš septynių, kurias pastatė Vokietijos gelbėjimo bendrovė. Kitos laivų gelbėjimo stotys buvo pastatytos Karklėje (tuo metu vadinosi Karkelbeck), Melnragėje, Klaipėdoje (tuo metu ta Klaipėdos dalis vadinosi Bomelio Vitė), Kopgalyje, Juodkrantėje ir Nidoje. Gelbėjimo stotyje budėdavo savanoriai, daugiausia vietiniai ūkininkai. Jų pagalba iš jūros buvo išgelbėtas ne vienas į bėdą patekęs jūreivis. Deja nemažai savanorių ir žuvo gelbėdami kitus.

 

Šiuo metu Nemirsetos laivų gelbėjimo stotis yra valstybės saugomas objektas, įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Nemirsetos paplūdimiai

Nemirsetos paplūdimius mėgsta poilsiautojai, kuriems pabodę sausakimši pliažai Palangos centre. Vėsesnėmis dienomis čia galima sutikti vos vieną kitą lankytoją, o karštomis vasaros dienomis pliaže jūros malonumų mėgėjai jausis kur kas privačiau, nei pagrindiniuose miesto paplūdimiuose. Tačiau ieškant tuštesnio paplūdimio tenka susitaikyti su prasčiau išvystyta infrastruktūra. Nemirsetos paplūdimyje mažiau tualetų, persirengimo kabinų, taip pat rečiau atnaujinami takai ir kt.

Nemirsetos paplūdimys yra draugiškas gyvūnams, todėl čia laiką leidžia poilsiautojai ir vietos gyventojai su savo augintiniais. Tai viena iš nedaugelio Palangos paplūdimio vietų, kur galima su jais lankytis.

 

Nemirsetos pažintinis botaninis takas

Nemirsetos pažintinio botaninio tako schema
Nemirsetos pažintinio botaninio tako schema

Tai prieš daugiau nei 10 metų įkurtas pėsčiųjų botaninis takas, puikiai tinkamas ramiam poilsiui ir pasivaikščiojimams gamtoje su šeima ar draugais. Apsilankius jame atrodo, jog nuo įkūrimo jis taip ir nebuvo atnaujintas. Tačiau gamtovaizdžio tai nedaro mažiau patraukliu. Tako ilgis apie 1,7 kilometro, į vieną pusę galima eiti kopomis, o grįžti paplūdimiu.

Informaciniai šio pažintinio tako stendai supažindins jus su augalų rūšimis, sudarančiomis savitas pajūrio augalų bendrijas, kurios kartu su visa gyvenamąja aplinka vadinamos buveinėmis.

Eidami taku, pamatysite ir Lietuvos miškams paprastus augalus, ir unikalią, tik pajūrio smėlynams būdingą augmeniją. Nemirsetos botaniniame-pažintiniame take aptinkama ir besiformuojančių kopų, ir jau susiformavusių baltųjų kopų, kurios palaipsniui pereina į pajūrio pilkąsias kopas, su joms būdingomis augalų rūšimis. Pilkosios kopos ilgainiui apauga medžiais ir susiformuoja buveinė pavadinimu „mišku apaugusios kopos“. Visose buveinėse auga joms būdingi augalai, todėl išsaugant jas, išsaugoma ir bioįvairovė. Pažintiniame take lankytis labiausiai rekomenduojama gegužės-liepos mėnesiais. Tuo metu matoma didžiausia žydinčių augalų įvairovė.

Nemirsetos gamtovaizdžio galerija iš oro

Parašykite komentarą