Lankytinos vietos Kuršių Nerijoje įkvepia ne kartą sugrįžti

Nida, lankytinos vietos Žiūrėti galeriją

Kuršių marias ir Baltijos jūrą skiriantis pusiasalis turistus traukia dėl išskirtinio kraštovaizdžio, ypatingos auros ir ramybės, o lankytinos vietos Kuršių nerijoje įkvepia ne kartą sugrįžti ir vilioja norinčius ne tik pailsėti paplūdimyje, bet ir geriau pažinti Neringos krašto istoriją ir kultūrą. Dauguma lankytinų objektų yra po atviru dangumi – tiek sukurti žmogaus rankos, tiek dovanojami gamtos. Veiklos Kuršių nerijoje ras ir šeimos, ir romantiškai nusiteikusios poros, ir vieniši keliautojai, norintys bent kelioms dienoms atitrūkti nuo kasdienybės, atsipalaiduoti ir susilieti su gamta.

Lietuvių ir užsieniečių pamėgta kurortas gyvybingiausias vasarą, tačiau lankytinos vietos Kuršių nerijoje lankytojų laukia visus metus. Šis unikalus pajūrio kampelis išties turi ką pasiūlyti, o įdomiausių vietų gidas gali padėti susiplanuoti, ką pamatyti Nidoje, Preiloje, Juodkrantėje ir aplinkiniuose miesteliuose, ir  leis geriau juos pažinti.

LANKYTINOS VIETOS JUODKRANTĖJE

Gintaro įlanka

Įlankėlė šiaurinėje Juodkrantės dalyje Gintaro įlanka pavadinta dėl XIX a. čia vykdytos pramoninės gintaro gavybos. Gintaro Juodkrantėje aptikta 1855 m., gilinant farvaterį. Šiuo atradimu netrukus pasinaudojo apsukrūs verslininkai ir ėmė gintarą iš marių dugno kasti organizuotai. Išskirtinės gintaro gavybos teisės buvo suteiktos kompanijai „W. Stantien & M. Becker“. Sparčiai turtėjanti gintaro kasimo bendrovė įdarbino daug Juokdrantės gyventojų, šalia miestelio iškilo darbininkams iš žemyno skirti erdvūs  barakai, laivų remonto dirbtuvė, įrengtas uostas, garlaivių krantinė, pradėta gaminti narų aprangą. Gintaro gavyba intensyviausiai vyko 1860-1890 m. Kasmet buvo iškasama apie 75 tūkst. kg gintaro, nors dirbama būdavo tik šiltuoju metų laiku. Įrenginėjant uostą, marių dugne aptikta Gintaro lobiu vadinama vidurinio neolito, žalvario amžių gintaro dirbinių kolekcija.

Akmens skulptūrų parkas

Skulptūrų ekspozicija „Žemė ir vanduo“ atsirado siekiant suteikti gyvumo ir patrauklumo 2400 m ilgio krantinei, kurios statybai 1995 m. vietiniai gyventojai pasipriešino. Visi darbai buvo sukurti 1997-1999 m. vykusiame tarptautiniame skulptorių simpoziume, kuriame dalyvavo menininkai iš Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Švedijos ir kitų valstybių. 800 m atkarpoje palei L.Rėzos gatvę išsidėsčiusioje ekspozicijoje pamatysite 31 skulptūrą. Čia rasite ir vietinio skulptoriaus Alberto Danilevičiaus kūrinius. Dabar gyvybingą krantinę vietiniai ir poilsiautojai mėgsta pasivaikščiojimams, čia vyksta įvairūs koncertai, įrengta jachtų prieplauka.

Raganų kalnas

Turbūt retas lietuvis neturi vaikystės nuotraukos iš ekskursijos Raganų kalne. Tačiau čia gera grįžti ir suaugus, atsivežti vaikus ar tiesiog pasivaikščioti ir mintimis grįžti į vaikystę.  Raganų kalnas anksčiau vadintas ir Jono bei Ievos vardais, nuo senų laikų čia vykdavo Joninių šventė. Į linksmybes muzikantai, dainininkai, šokėjai atkeliaudavo burvaltėmis ir garlaiviais iš Klaipėdas, Tilžės, Rusnės. Dabar Raganų kalnas turistus vilioja savo gausia medinių skulptūrų ekspozicija. 1979-1981 m. sukurtuose tautodailininkų drožiniuose daugiausia raganų ir velnių, galima pamatyti ir liaudies pasakų, padavimų veikėjų. Tad būtent atsiradus skulptūroms 42 m kalnas pramintas Raganų kalnu. Ši vieta patraukli pasivaikščiojimams su vaikais, smagioms fotosesijoms, piknikui gryname ore, mažiesiems patiks ir papėdėje esančios karstyklės bei sūpynės. Palikite automobilį prie Juodkrantės bažnyčios ir mėgaukitės laiku gryname ore, magiškame raganų, velnių ir legendų herojų pasaulyje.

Vėtrungių galerija

Vėtrungės – specialus atpažinimo ženklas žvejams. Jas nuo 1844 m. Kuršių marių žvejai turėdavo pritaisyti kurėno stiebo viršūnėje. Taip buvo siekiama supaprastinti žvejybos kontrolę. Pirmosios vėtrungės buvo tiesiog paprastos skardinės lentelės, nudažytos juoda ir balta spalvomis. Vėliau jos tapo gerokai puošnesnės, atsirado spalvotos vėliavėlės bei įvairiais ornamentais išraižytos medinės lentelės. Pagal vėtrungių puošybą galima daug pasakyti apie tuometines žvejų gyvenimo sąlygas, aplinką, naudotus įrankius, taip pat būdavo vaizduojami ir dangaus kūnai. Plačiau apie vėtrungių istoriją sužinoti ir apžiūrėti senąsias vėtrunges galite Daivos ir remigijaus Žadeikių įkurtoje Vėtrungių galerijoje. Daugiau informacijos apie darbo laiką ir ekspoziciją rasite čia.

Garnių ir kormoranų kolonija

Besidomintys gamtos pasauliu ir paukščiais Juodkrantėje turi unikalią galimybę pamatyti pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų koloniją. Prie Juodkrantės įsikūrusi nuo seno žinoma didžiausia jų perimvietė šalyje ir viena didžiausių Europoje. Pirmieji kormoranai parskrenda vasario pradžioje, o nuo kovo paukščių mieste gyvenimas sparčiai atgyja ir nurimsta tik artėjant rudeniui. Čia sulekia ir būriai kitų gyvūnų – pavasarį kiaušiniauja varnos, vasariop urvus rausia lapės, iš lizdų nukritusią jaunikliams skirtą žuvį mikliai nuo žemės surena šernai, mangutai. Koloniją žmonės stebėti pradėjo dar XIX a. pabaigoje. Dabar čia galima suskaičiuoti daugiau nei 500 pilkųjų garnių ir apie 2000 didžiųjų kormoranų lizdų.  Paukščių gyvenimą galite pamatyti iš naujai įrengtos stebėjimo aikštelės.

Avino kalnas netoli Juodkrantės

Avikalniu pavadinta kopa netoli Juodkrantės, kurios viršūnėje įrengta apžvalgos aikštelė. Tai puiki vieta ieškantiems panoraminių vaizdų ir mėgstantiems pasidairyti į apylinkes iš aukštai. Nuo 40 m aukščio kopos atsiveria Naglių gamtos rezervate esančios Mirusios kopos, dalis Juodkrantės sengirės, skaičiuojančios jau trečią šimtmetį. Garnių kalno kraštovaizdžio draustinyje stūksantį Avino kalną paprasčiausia pasiekti automobiliu. Jis yra 23 kelio Klaipėda – Nida kilometre (nuo Klaipėdos pusės). O norintys sužinoti ir pamatyti daugiau, gali leistis į žygį 1,1 km ilgio Naglių gamtinio rezervato pažintiniu taku per Mirusias (Pilkąsias) kopas ir užpustytas gyvenvietes.

LANKYTINOS VIETOS PERVALKOJE

Žirgų rago švyturys

Tai vienintelis švyturys, įrengtas Kuršių mariose, o ne sausumoje. 1900 m. jis pastatytas ant nedidelės dirbtinės salelės. 1948 m. ir 1960 m. sala sutvirtinta betono blokais,  2006 m. atliktas kapitalinis švyturio remontas. 14 m aukščio statinys yra navigacinis ženklas, padedantis susiorientuoti laivams. Dabar jis automatiškai skleidžia baltos šviesos signalus, kurie yra matomi 13 m spinduliu. Statinys kartais dar yra vadinamas Arklių švyturiu. Jis puikiai matomas nuo marių kranto.

Karvaičių kalnas

59,4  m aukščio Karvaičių kalnas stūkso tarp Pervalkos ir Preilos. Jei kalnas prabiltų, galėtų papasakoti užpustyto Karvaičių kaimo tragediją. Kaimas gyvavo iki 1797 m. Bėgdami nuo smėlio pustymo gyventojai kelis kartus kraustėsi į kitą vietą, tačiau ir tai negelbėjo. Kovą laimėjo smėlis, o užpusčius kaimo bažnyčią žmonės pasidavė gamtos jėgai ir paliko kaimą. Vienas žymiausių iš šio kaimo kilusių žmonių – tautosakininkas, poetas, Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza. Kaimo tragedijai įamžinti kalno papėdėje, marių pakrantėje, pastatytas E. Jonušo ąžuolinis stogastulpis.

LANKYTINOS VIETOS PREILOJE

Vecekrugo kopa

Vecekrugo kopa yra aukščiausia apželdinta kopa Kuršių nerijoje. 67,2 m aukščio kopą, esančią maždaug už pusantro kilometro į pietus nuo Preilos, lengviausia pasiekti dviračiu. Nuo viršūnės atsiveria išskirtinis miško ir marių pakrantės kraštovaizdis. Kalninėmis pušimis apželdinta kopa yra Karvaičių kraštovaizdžio draustinyje. Kopos pavadinimas kuršiškai reiškia senąją smulkę, kadaise veikusią papėdėje.

LANKYTINOS VIETOS NIDOJE

Parnidžio kopa ir saulės laikrodis

Slenkanti, nuolat pustoma Parnidžio smėlio kopa stūkso išskirtinėje vietoje ir suteikia unikalią galimybę stebėti, kaip saulė teka ir leidžiasi nuo vandens paviršiaus. Tai populiari vieta pasivaikščiojimams. Šalia driekiasi Parnidžio pažintinis takas. Jis prasideda Tylos slėnyje ir tęsiasi 1,8 km. Nuo ant 52 m aukščio kopos įrengtos apžvalgos aikštelės atsiveria panoraminiai vaizdai į Baltijos jūrą, Kuršių marias, kopas, Mirties slėnį ir didįjį kalnagūbrį. 1995-aisiais čia pastatytas ir Saulės laikrodis–kalendorius, 1999-aisiais nukentėjęs nuo uragano „Anatolijus“. 2011-aisiais jis buvo atstatytas, dabar jo aukštis siekia beveik 14 metrų.

Nidos švyturys ant Urbo kalno

Švyturys ant Urbo kalno yra viena lankomiausių vietų Nidoje. Tai išskirtinai pajūriui būdingas objektas, ant 51 m aukčio kalno iškilęs dar 1874 m. Jis padeda laivams orientuotis jūroje. Statinys stipriai nukentėjo nuo sprogimo antrojo pasaulinio karo metu, tačiau po kelių metų buvo atstatytas ir dabar siekia 29 m aukštį. Į švyturį vis dar veda XIX a. į vokiečių nelaisvę patekusių prancūzų karių per Prancūzijos-Prūsijos karą kloti akmeniniai laiptukai. Šiuo metu ryškiai baltos šviesos signalus, tamsiu paros metu jūroje matomus už 41 km, skleidžia trys 2016 m. sumontuoti lediniai žibintai. Nidos švyturiui suteiktas žvejų globėjo Šv.Petro vardas.

Mes nekantriai laukiame, kada legendinis Nidos švyturys bus atvertas visuomenei ir į jį galėsime įlipti kiekvienas!!!

Posted by PrieJūros.LT on 2019 m. vasario 9 d., šeštadienis

 

Etnografinė žvejo sodyba

Jei norite pajusti žvejybos krašto dvasią, patyrinėti senųjų žvejų buitį, užsukite į XIX a. pab. – XX а. pradžios žvejo sodybą. Gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, statyti 1927 m, smarkiai nukentėjo per 1968-ųjų ledonešį. 1974-aisiais sodyba buvo atiduota Neringos istorijos muziejui ir restauruota. Dabar pastatuose galima rasti autentiškus baldus, indus, žvejybos įrankius, jaunamarčių ir sidabrinių vestuvių vaikinėklius, o lauke apžiūrėti originalius žvejų laivus. Atnaujinus ekspoziciją 2017 m. buvo panaudoti inovatyvūs sprendimai, padedantys sukurti įspūdį, kad senieji gyventojai vis dar šalia, pamatyti įprastą jų dieną, lyg laikas būtų sustojęs.

Sodyboje vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas – liaudies teatrų spektakliai, folkloro ansamblių koncertai, pristatomi senieji amatai, rengiamos dailės, istorinės fotografijos, atvirukų bei tautodailės parodos. Informaciją apie darbo laiką, bilietų kainas ir renginius rasite www.neringosmuziejai.lt

Daugiau informacijos apie lankytinas vietas Nidoje rasite čia

Skulptūros, paminklai ir kiti atminties ženklai

Norėdami daugiau sužinoti apie Nidos kultūrinį paveldą, čia kūrusius menininkus ir jų idėjas, informacijos galite rasti  ne tik memorialiniuose muziejuose (Nobelio premijos laureato, rašytojo Thomo Manno kultūros centre ar menininkų globėjo Hermano Blodės muziejuje). Nida išties gali pasigirti skulptūrų bei paminklų gausa po atviru dangumi. Viena  lankomiausių vietų – skulptūra maestro V. Kernagio atminimui, 2009 m. pastatyta prie marių kranto. Po metų šalia atsirado Bardų skveras, kur vasarą organizuojami gyvo garso koncertai, poezijos vakarai.

1856-аisias pastatytas paminklas Nidos apylinkių apželdintojui, išgelbėjusiam kraštą nuo užpustymo, Gotliebui Dovydui Kuvertui – vienas seniausių. Atminimo ženklu pažymėtas ir Kuršių nerijos įtraukimas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą. 1998 m. iškilo ir paminklinis akmuo sklandytojams. Jo tikslas – įamžinti tarpukariu čia veikusios ir 500 sklandytojų paruošusios sklandymo mokyklos atminimą. Su šių laikų garsenybėmis Nidos svečiai gali susipažinti garsiąją Holivudo žvaigždžių alėją primenančiame Lietuvos įžymybių take prie Nidos savivaldybės. Nidą puošia ir dekoratyvios, meniškos skulptūros: „Neringa“, „Jūratė ir Kastytis“, „Poilsis“, „Neringos krėslas“, „Keturi vėjai“, „Prieš vėją“, „Paukštis“. Daugiau informacijos apie atminimo ženklų ir skulptūrų vietas ir istoriją rasite http://visitneringa.com/lt/ka-pamatyti.

Parašykite komentarą