Trys pamario perlai: Dreverna, Svencelė, Rusnė
Visur gerai, bet namie geriausia. O kas, jei namai nustebina neaprėpiamais toliais, didinga gamtos ramybe ir autentiškumu, supintu su moderniais akcentais? Būtent tokia yra trijų dienų kelionė po tris Pamario perlus: Svencelę, Dreverną ir Rusnę.
Pirmoji diena – Dreverna
Dreverna – tai laisvalaikio praleidimo vieta tiek vandens sporto mėgėjams, tiek šeimoms su vaikais, tiek draugų kompanijoms ar poroms. Senas žvejų kaimelis ant Drevernos upės šalia Klaipėdos šiandien garsėja kaip lankytojus traukiantis kurortas.
Kaip atvykti į Dreverną?
Dreverna, nutolusi nuo Klaipėdos miesto 30 km atstumu, yra lengvai pasiekiama automobiliu nuo bet kurio Lietuvos miesto.
Nakvynė Drevernoje
Drevernos lankytojai gali apsistoti sodybose, nameliuose, kempinguose ar net laive – viešbutyje.
- Kempingas. Populiariausias Drevernoje nakvynės pasirinkimas – kempingas. Čia apsistojusieji gali rinktis praleisti naktį palapinėje, kurioms yra suformuotos aikštelės, kemperiuose arba čia stovinčiuose nameliuose, kurie yra itin optimalus pasirinkimas norint patogiai ilsėtis gamtoje. Kemperiuose galima rasti tokius patogumus kaip: belaidis internetas, televizorius, vonios kambariai, balkonai bei terasa, šaldytuvai, viryklės bei baseinas. Tokių namelių kainos vyrauja nuo 60 – 80 € už parą.
- Jachta. Ypatinga nakvynė jachtoje. Drevernos lankytojai gali apsistoti jachtos viešbutyje, kuriame yra du miegamieji, virtuvėlė, dušas, internetas, elektra bei kiti patogumai. Šalia jachtos yra įsikūręs restoranas, tad nakvynė šiame išskirtiniame viešbutyje yra itin patogi ir leidžia pajusti tikrąją pamario dvasią, įsijausti į žvejų ir vandens mylėtojų gyvenimo ritmą. Be to, susitarus su šeimininku, jachta galima pasiplaukioti Mariomis.
Kavinės bei restoranai Drevernoje
Dreverna nuo seno garsėja kaip žuvies kraštas, tad restoranai, įsikūrę čia, kviečia paragauti šviežios žuvies patiekalų.
Galite apsilankyti šiose kavinėse bei restoranuose:
- Restoranas „Dreverna“
- Kavinė „Skalvija Dreverna“
- Kavinė „Karaliaus Vilhelmo prieplauka“
Pramogos bei lankytinos vietos
Vandens sportas
Dreverna, apsupta natūralios gamtos, Drevernos upės, Kuršių marių kraštovaizdžiu, alsuoja pamario dvasia ir kviečia vandens sporto mėgėjus. Drevernoje įsikūrusi kaitavimo mokykla, irklenčių, vandens dviračių, katerių, baidarių, kanojų nuomų punktai.
- Irklenčių, vandens dviračių, valčių, kitų vandens pramogų nuoma Drevernos mažųjų laivų uoste
- Kaitavimas Drevernoje
Daugiau informacijos ir registracija interneto svetainėje.
Kulinarinis kruizas
Nuo seno Dreverna garsėja savo žuvimi. Leistis į kulinarinę kelionę ir pažinti mūsų protėvių saugotus receptus galite pramoginiu kruizu. Laivas plaukia per keturis vandenis: marias, Vilhelmo kanalą, Miniją ir Nemuno deltą. Kiekvienoje stotelėje kapitonas kviečia ne tik pasimėgauti įvairiais tos vietos patiekalais, bet ir apžiūrėti kultūrinius, gamtinius objektus: Ventės rago ornitologinė stotis su paukščių migravimo centru, Ventės švyturys, Mingės kaimas, Kniaupo įlanka ir lelijų plantacijos.
Tokia pramoga gali būti derinama prie klientų norų: galima keisti stoteles, maršrutą bei laiką. Leiskitės kulinarine kelione kruizu dienai ar net kelioms.
Drevernos apžvalgos bokštas
Drevernoje stūkso metalinių konstrukcijų apžvalgos bokštas, leidžiantis pažvelgti į Kuršių marių kraštovaizdį nuo 15 m aukščio. Nuo bokšto atsiveria Naglių gamtinis rezervatas ir gražiosios Neringos smėlio kopos. Retkarčiais galima pamatyti vandens gyvūnus ir net stambųjį jūrinį erelį.
Jono Gižo etnografinė sodyba
Atstatyta garsaus Kuršmarių laivų statytojo Jono Gižo, gyvenusio XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, etnografinė sodyba Drevernoje kviečia lankytojus apžiūrėti čia įkurtą muziejaus ekspoziciją. Lankytojai čia gali pasijusti esą keliaujantys laiku – supažindinama su senosiomis laivadirbystės ir žvejų tradicijomis.
Mažųjų laivų uostas
Drevernoje mažųjų laivų uostas buvo pastatytas 2009 m., o 2017 m. modernizuotas – dabar čia galima rasti 40 vietų krantinę bei šalimais įrengtą Drevernos kempingą.
Drevernos mažųjų laivų uostas kviečia ne tik pasivaikščioti, pasigrožėti čia prišvartuotomis jachtomis, senoviniu buriniu kuršių laivu „Dreverna”, bet ir leistis trumpai kelionei pramoginiais laivais ar persikelti keltu į kitus miestelius. Vienas tokių – keleivinis keltas, kursuojantis į Juodkrantę.
Žuvies kelias
Drevernoje, žvejų krašte, galite leistis į edukaciją „Žuvies kelias“. Edukacijos metu lankytojai supažindinami su Pamario istorija, senosiomis žvejų tradicijomis, jų gyvenimo būdu bei laivadirbyste.
Leidžiantis į šią edukaciją, aplankoma senoji Jono Gižo etnografinė sodyba, kurioje galima išmokti senosios lietuvninkų tarmės bei pasigrožėti folkloro pasirodymu. Be Jono Gižo sodybos, taip pat aplankomas Drevernos apžvalgos bokštas bei plaukiama senuoju burlaiviu „Dreverna“.
Edukacijos metu vaišinsitės tradiciniu Mažosios Lietuvos desertu – kafija, pagamintu iš cikorijų, žuviene bei degustuosite senąjį Memelio vyną.
Daugiau informacijos apie Žuvies kelią galite rasti Klaipėdos rajono interneto svetainėje.
Antroji diena – Svencelė ir vandens pramogos
Svencelė, kitaip vadinama lietuviškąja Venecija, tai vandens sporto mėgėjų sostinė. Jėgos aitvarai, buriavimas, vandenlentės – čia galima rasti visko, kas nudžiugintų aktyvaus laisvalaikio ir adrenalino mėgėjus. Miestelis išskirtinis tuo, jog tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur yra dirbtinai formuojamos salos ir statomi modernūs namai tiesiai ant vandens kanalų.
Apsilankiusieji sako, kad Svencelė yra unikali – traukia savo išskirtine ramybe ir ypatinga infrastruktūra. Tai tarsi meditacijos, adrenalino ir sporto oazė, traukianti lankytojus iš visų Lietuvos miestų, kaimelių ir net iš užsienio.
Kaip atvykti į Svencelę nuo Drevernos?
Svencelę nuo Drevernos skiria vos 4 km, tad neužtruksite pasirinkę keliauti tarp šių miestų tiek automobiliu, tiek pėsčiomis, tiek dviračiu.
Nakvynė Svencelėje
Populiariausias nakvynės tipas Svencelėje – moduliniuose konteineriuose įrengti būstai. Norintys apsistoti Svencelėje gali rinktis ir kitokius nakvynės tipus, apsistoti galima dailiuose apartamentuose, sodybose, mažuose nameliuose bei vandens sportininkų pamėgtuose kemperiuose arba Svencelės ypatinguosiuose namuose ant vandens kanalų.
- Konteineriniai nameliai. Didžiausią tokios nakvynės pasirinkimą siūlo kaitavimo ir buriavimo centrai. Tokio namelio paros nuomos kaina prasideda nuo 60-70 Eur.
- Kemperiai. Juos Svencelėje taip pat dažniausiai siūlo vandens sporto centrai, tad tokiu nakvynės pasirinkimu galite ne tik nubusti su gražiu vaizdu ant Kuršių marių kranto, bet ir iškart pradėti dieną nuo buriavimo ar kaitavimo. Kaina už kemperį parai sezono metu vyrauja nuo 25 € iki 35 €.
- Nameliai ant vandens. Žymieji Svencelės nameliai ant vandens kainuoja nuo 150 € parai. Tokiuose apartamentuose gali tilpti nuo 4 iki 6 žmonių. Šie nameliai garsina Svencelę tuo, kad tokių nerasite niekur kitur Lietuvoje. Ant dirbtinių salų vandens kanaluose pastatyti modernūs nameliai gali būti pasiekiami kateriais bei kitu vandens transportu – kiekvienas namelis turi savo vietą prisišvartavimui bei balkonus ar terasas.
Kavinės bei restoranai
- Kavinė „Meat Lovers Svencelė“. Svencelės gyventojai bei svečiai gali mėgautis skaniais burgeriais, salotomis, sriubomis ir kitais grilintais patiekalais, tokiais kaip dešrelės, šonkauliai bei viščiukas.
- Kavinė „Vero Cafe“. Kviečia pasimėgauti skanios kavos ar arbatos puodeliu bei užkasti tiesiai ant Kuršių marių kranto.
Vandens sportas
Svencelėje yra įsikūręs vandens sporto rekreacinis kompleksas. Vieta itin tinkama pradedantiesiems sporto entuziastams – vandenyje negilu, pakrantė sekli, tad nėra pavojinga net ir naujokams. Neturintiems nuosavo inventoriaus, jį galima išsinuomoti čia pat nuomos kaina prasideda nuo 20-30 Eur, priklausomai nuo inventoriaus.
Kurorte jau ne vienerius metus organizuojamos jėgos aitvarų varžybos – “Svencele Kite Competition”, dalinai finansuojamos Klaipėdos rajono savivaldybės iš jos ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo programos lėšų. Renginys sukviečia šio sporto mylėtojus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Tikimasi, kad būtent Svencelė taps šio sporto sostine.
Kita veikla
2022 m. atidarytas privataus kapitalo Svencelės uostas tarp Ventės rago ir Drevernos uosto. Uosto valdytojai ir vystytojai dvi įmonės UAB „Kopa vilkui”, kuri taip pat yra ir Fenas Kite Spot kempingo valdytoja, ir UAB „Svencelės sala” SvencelėjeLaivai, kateriai, valtys šiame oro uoste gali apsistoti parai, mėnesiui ar sezonui 10,5 m ilgio švartavimosi vietose. Čia telpa apie 80 pramoginių, sportinių ar mažųjų laivų. Keliaujant vidaus vandenimis, viskas yra prie pat: Svencelė yra pasiekiama per 10 min. nuo Juodkrantės, Preilos, Pervalkos, Nidos, Ventės, Šilutės, o nuo Klaipėdos – per 20 min.
Trečioji diena – Rusnė
Rusnė – didžiausia Lietuvos sala, kitaip praminta “žvejų meka”. Nemuno delta ir Kuršių marios yra patys žuvingiausi Lietuvos vandenys, tad būtent Rusnė, apsupta vandens, pasižymi kaip žuvies kraštas.
Kaip atvykti nuo Svencelės?
Rusnė, nutolosi nuo Svencelės apie 40km atstumu, tad su automobiliu ją pasieksite maždaug per 45 min. Į Rusnės salą veda tiltas, nutiestas per Atmatos upę. Pačią Rusnę patogu apvažiuoti dviračiu.
Nakvynė Rusnėje
Rusnėje gausu nakvynės pasirinkimų – galite rinktis iš apartamentų, viešbučių, sodybų ar kitokių namelių. Sau artimą pasirinkimą ras tiek patogumo ir modernumo norintys svečiai, tiek autentiškumą ir senovinį žvejų gyvenimą pajusti norintys turistai.
Dažniausiai Rusnėje nakvynės kaina prasideda nuo 35 Eur už naktį kambaryje, tačiau tai priklauso nuo pasirenkamo varianto, apsilankymo laiko bei žmonių skaičiaus.
Kavinės, restoranai Rusnėje
Rusnė nuo seno garsėja kaip žuvininkystės kraštas – tai patys žuvingiausi vandenys Lietuvoje. Šiame krašte kiekvienais metais yra organizuojamas net Tarptautinis žuvienės virimo čempionatas, į kurį tiek dalyvauti, tiek paskanauti atvyksta žmonės iš Lietuvos bei užsienio. Be to, sakoma, kad Rusnėje yra pati skaniausia rukyta žuvis.
Dėl žuvininkystės tradicijų dauguma kavinių bei restoranų Rusnėje siūlo būtent šviežios žuvies patiekalus. Būdami Rusnėje apsilankykite šiose kavinėse bei restoranuose:
- “Prie Peterso tilto”;
- “Rusnės Vila”;
- “Rusnės Užkandinė”;
- “Rusnės Sala”;
- “Pamarys”
Pramogos ir lankytinos vietos Rusnėje
- Mahatma Ghandi paminklas. 2015 m. Rusnėje buvo pastatytas paminklas, kuriame pavaizduotas M. Ghandi su Hermanu Kalenbachu. Pastarasis – Rusnėje gimęs ir augęs Pietų Afrikos architektas. Rusnės sūnumi vadinamas H. Kalenbachas 1904 m. išvykęs studijuoti architektūros Pietų Afrikoje susipažino su M. Ghandi, kur tapo jo politiniu bendražygiu bei finansiniu remėju.
- Uostadvario švyturys ir jo apžvalgos aikštelė. 1876 m. ant Atmatos upės kranto pastatytas Uostadvario švyturys Rusnėje šiandien tarnauja kaip ažvalgos bokštas. Betoniniai laiptai lydi iki bokšto viršaus, siekiančio 18 m aukštį. Nuo pastarojo atsiveria panorama į Minijos upę, Pamario pievas ir gamtos didybę. Šalimais švyturio, yra uostadvario ornitologinį draustinis, kuriame peri daugiau kaip 160 didžiųjų baltųjų garnių ir 1000 porų kormoranų. Be to, tarp Uostadvario ir Šyškrantės yra žemiausia Lietuvos vieta – 0,27 m žemiau už Baltijos jūros lygį.
