Palanga – populiariausias kurortas

Akimirkos iš Palangos kurorto šventės 2016

Trumpai apie Palangą

Palanga – tai visus metus veikiantis klimatinis, balneologinis ir purvo terapijos kurortas, Baltijos pajūriu besidriekiąs apie 24 kilometrus. Čia nuolat gyvena apie 17 tūkst. žmonių.

Kurortui būdingas jūrinis klimatas: dažniausiai nestiprūs, bet kartais šaltoki vėjai, dažni lietūs. Dėl to daugiausiai poilsiautojų Palangą aplanko šilčiausiais ir sausiausiais vasaros mėnesiais – liepą, rugpjūtį.

Palangos savivaldybei priklauso dar penkios gyvenvietės:

  • Šventoji (apie 12 km. į šiaurę nuo Palangos centro)
  • Būtingė (apie 14 km. į šiaurę nuo Palangos centro)
  • Kunigiškiai (apie 5 km. į šiaurę nuo Palangos centro)
  • Monciškė (apie 9 km. į šiaurę nuo Palangos centro)
  • Nemirseta (apie 3 km. į pietus nuo Palangos centro)

Šios, atokiau nuo Palangos centro esančios, gyvenvietės puikiai tinka ramiam šeimos poilsiui: jūra pasiekiama pėsčiomis per 5-15min., paplūdimyje susirenka mažiau žmonių, o į miesto centrą galima nuvykti viešuoju transportu ar nuosavu automobiliu.

 

Apgyvendinimas Palangoje

Apgyvendinimo pasiūla tiek Palangos centre, tiek aplinkinėse gyvenvietėse išties gausi ir įvairi. Apsistoti galima tiek privačiame sektoriuje – nuomotis butą, namelį, kambarius, tiek dideliuose viešbučiuose, tiek ir mažuose, jaukiuose svečių namuose.

Nuomos kainos taip pat labai įvairios: 5 žvaigždučių viešbutyje („Palanga“, „Vanagupė“) standartinis dvivietis kambarys parai kainuoja apie 100 eurų, o pas vietinę močiutę apsigyventi galima ir už mažiau nei 10 eurų parai. Žinoma, nuo kainos priklauso ir gyvenimo sąlygos – išsinuomoti prabangiai įrengtą, miesto centre esantį butą, kotedžą ar vasarnamį kainuos 100 – 300 eurų parai, o apgyvendinimas kuklesniuose būstuose ar nameliuose su bendrais patogumais – apie 10 – 30 eurų.

Palangoje yra daugiau nei 1000 apgyvendinimo vienetų – tai ir viešbučiai, ir svečių namai, ir privatus sektorius. Siūlomas poilsis šeimai, romantiškas poilsis dviem, nakvynė pavieniams turistams bei turistų grupėms.

Infrastruktūra, laisvalaikis ir pramogos Palangoje

Palanga turistus vilioja apie 200 m. pločio balto, švelnaus smėlio paplūdimiais, vaizdingais pušynėliais ir kopomis, gausia pramogų pasiūla bei triukšmingu, pašėlusiu naktiniu gyvenimu.

Daugelis kavinių, naktinių klubų ir barų susitelkę pagrindinėje – J. Basanavičiaus – gatvėje ir aplink ją. Būtent šia gatve galima pasiekti ir įžymųjį, pėsčiųjų pasivaikščiojimams skirtą, jūros tiltą.

Kurorte veikia daugybė nedidelių maisto ir drabužių parduotuvėlių bei keli didesni prekybos centrai. Čia taip pat netrūksta grožio salonų, kirpyklų, SPA centrų, sporto salių.

J. Basanavičiaus gatvės pradžioje įsikūrę prekybininkai siūlo įsigyti įvairių suvenyrų, pagamintų iš „Baltijos auksu“ vadinamo gintaro: juvelyrinių dirbinių, paveikslų bei kitų interjero detalių.

Visai netoli pagrindinės gatvės yra ir miesto turgus, kuriame prekiaujama šviežiomis sezoninėmis uogomis, vaisiais bei daržovėmis, žuvimi, lietuvišku medumi.

Ramesnių bei intelektualių pramogų pageidaujantys poilsiautojai ar šeimos su vaikais gali apsilankyti kine, teatre, meno galerijose bei muziejuose, vaikštinėti dideliame, gražiame botanikos parke, apžiūrėti rozariumą, oranžeriją.

Pro miestą teka Rąžės upelis, kurio krantus jungia net 10 įvairių tiltelių. Upelio pakrantė – mėgstama šeimų pasivaikščiojimų vieta, nes Rąžėje nuolat plaukioja turistų akį džiuginančios antys su mažais ančiukais. Čia visuomet galima sutikti ir žvejų.

Palangos koncertų salėje kasmet vyksta vaikų dainų šventė „Laumės juosta“ (Daugiau informacijos apie koncertų salę – www.priejuros.lt/lt/pramoga/palangos-koncertu-sale-8491/). Kiekvieną vasarą netoli Palangos įrengiamoje lenktynių trasoje organizuojamos „1000 kilometrų lenktynės“, į kurias atvyksta automobilių sporto gerbėjai iš visos Lietuvos. Šaltuoju metų laiku, vasario mėnesį, kurorte siaučia „Palangos stintų šventė“.

Palangoje išplėtotos ir sveikatingumo paslaugos: visus metus veikia sanatorijos, ligoninė, sveikatingumo centrai, kuriuose gydomi nervų sistemos sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos, antrinės virškinimo ir judamojo aparato, aterosklerozinės ir hipertoninės, kvėpavimo organų ligos. Daugelis gydyklų pastatyta dar sovietmečiu, todėl joms būdinga šio laikotarpio architektūra, interjeras.

Pajūrio ruože yra įrengtos ir atskiros paplūdimio zonos vyrams bei moterims, kur renkasi tik vienos lyties asmenys ir leidžiama degintis visai be drabužių.

 

Susisiekimas, atvykimas į Palangą

Lėktuvu

Tarptautinis Palangos oro uostas nuo Palangos centro nutolęs vos 7 km. (šiaurės kryptimi).

Traukiniu

Artimiausios traukinių stotys: Klaipėdoje (už 25 km. nuo Palangos) ir Kretingoje (už 11 km. nuo Palangos).

Nuosavu automobiliu

Nuo pagrindinio šalies uosto – Klaipėdos – kurortas nutolęs apie 25 km. Su Klaipėda Palangą jungia magistralinis kelias A13.

Į rytus nuo Palangos (apie 11 km. atstumu) yra Kretingos miestas – su juo Palangą jungia magistralinis kelias A11.

Į šiaurę nuo Palangos (apie 15 km. atstumu) yra Lietuvos – Latvijos valstybinė siena.

Autobusu

Autobusai į Palangą važiuoja iš visų didesnių Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir kt. Veikia ir tarptautiniai reisai.

Vietos visuomeninis transportas jungia Palangą, Šventąją, Nemirsetą, Kunigiškes, Būtingę.

Dviračiu

Klaipėdą – Karklę – Nemirsetą – Palangą – Kunigiškes – Monciškes – Šventąją – Būtingę jungia dviračių takas. Taip pat nutiestas dviračių takas Darbėnų kryptimi į Žibininkų kaimą ir Kretingos kryptimi – į Vydmantų kaimą.

Daugiau informacijos apie Palangos dviračių takus skaitykie straipsnyje.

Keltu

Klaipėdoje (apie 30 km. nuo Palangos) yra Tarptautinė jūrų perkėla, jungianti Klaipėdą su Kuršių nerija, kurią iš Kaliningrado srities galima pasiekti automobiliu.

Patogiausi būdai atvyklti į Palangą iš Kauno – PrieJūros.LT straipsnis

Palangos istorija

Palangiškiai spėja, kad miesto vardas galėjęs kilti iš žodžio palangė: senais laikais žvejų nameliai stovėję taip arti jūros, kad bangos ir smėlis siekdavę namų palanges. Tačiau kalbininkai miesto vardą sieja su kur kas realistiškesniu vaizdu: žemumų, pelkių, užliejamų pievų ar panašiomis sąvokomis. Pasak jų, vardą gyvenvietei davę kuršiai, nes priesaga „ng“ ypač būdinga kuršių vietovardžiams (Gandinga, Ablinga, Būtingė ir kt.).

Palangos teritorijoje žmonės gyveno jau III–I tūkstantmetyje pr. m. e.: archeologinių kasinėjimų metu rasta šio laikotarpio akmeninių, titnaginių, raginių kirvių, ietigalių.

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Palanga paminėta 1161 m. – danams užėmus kuršių Palangos pilį.

XIII ir XIV a. čia buvęs ne tik žvejų kaimas, bet ir žymus prekybos centras, vienas svarbiausių Lietuvos uostų, kurį neretai puldinėdavo vikingai (danai ir švedai).

XVIII a. istoriniuose šaltiniuose Palanga jau vadinama kurortu, o XIX a. pradžioje –vasarviete.

1824 m. Palangą nusipirko grafas Mykolas Juozapas Tiškevičius. Jis paliepęs atnaujinti uostą, pastatyti ąžuolinį tiltą laivams švartuotis, naujus rūmus.

1944 – 1990 m. Palanga, kaip ir visa likusi Lietuvos teritorija, laikoma SSRS dalimi. 1992 m. Sovietų armijos kariai paliko Palangos pajūrį.

2013 m. Palanga išrinkta  Lietuvos kultūros sostine.

Kurorte ilsėdavosi garsūs Lietuvos žmonės: kalbininkas Jonas Jablonskis, šalies prezidentai Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis. Čia lankėsi skautų judėjimo įkūrėjas seras Robertas Baden - Powell'as (1933 m.), 1992 m. Nobelio literatūrinės premijos laureatas Josifas Brodskis (1967 m.).

Lankytinos vietos, įdomybės Palangoje

- Jūros tiltas

1997 m. po rekonstrukcijos atidarytas Palangos pėsčiųjų tiltas labiausiai turistus vilioja vakare, leidžiantis saulei.

Tiesioginį vaizdą nuo Palangos tilto galite pažiūrėti čia – Palanga tiesiogiai

- Palangos dvaras: „Gintaro“ muziejus ir botanikos parkas

1897 m. pastatytuose neorenesansinio stiliaus grafų Tiškevičių rūmuose dabar veikia „Gintaro“ muziejus, kuriame yra 15 salių ir net 4500 eksponatų. Rūmus supa gražus botanikos parkas, kuriame ant Birutės kalno stovi žavi, paslaptinga XIXa. antroje pusėje pastatyta koplyčia. Prie Parko administracijos pastato įkurta oranžerija, o einant pietų kryptimi nuo „Gintaro“ muziejaus yra rozariumas (rožių sodelis). Botanikos parko teritorijoje, piečiau Birutės kalno, stūkso ir paminklinis akmuo 2-ojo pasaulinio karo metu nužudytiems žydams atminti.

- Skulptūra „Laiminantis Kristus“

Palangos botanikos parke esanti skulptūra „Laiminantis Kristus“ sukurta apie 1907 m. 1948 m. ji buvo nugriauta, tačiau 1993 m. – vėl atstatyta.

- Skulptūra „Jūratė ir Kastytis“

J. Basanavičiaus gatvės gale, prie jūros tilto, esanti skulptūra pasakoja legendą apie nemirtingą undinę Jūratę, kuri pamilo paprastą žveją Kastytį. Tačiau dieviškosios undinės meilė mirtingajam užrūstino dievą Perkūną, tad jis sudaužė Jūratės gintarinius rūmus, o Kastytį nuskandino.

- Skulptūra „Eglė žalčių karalienė“

Skulptūra pasakoja legendą apie medžių kilmę. Pasak legendos, gražią merginą Eglę suviliojęs žaltys ir ji tapusi jo žmona. Nors Eglė buvusi laiminga ir turtinga, tuo nesidžiaugė jos broliai ir, klasta išvilioję Eglės vyrą į krantą, jį sukapojo. Iš skausmo Eglė pasivertė medžiu – egle. Medžiais virto ir jos vaikai: Ąžuolas, Uosis, Beržas ir Drebulė.

- Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia

1897–1907 m. švedų architekto K. E. Strandmano suprojektuota neogotikinė bažnyčia. Marmurinį bažnyčios interjerą sukūrė prancūzų skulptorius Mona. Priešais bažnyčią yra bendras 2-ojo pasaulinio karo metu žuvusių tarybinių karių kapas.

- Palangos Dievo Motinos ikonos „Iverskaja“ cerkvė

2001 m. Palangoje baigta statyti ir tikintiesiems bei turistams duris atvėrė Iveros Dievo Motinos ikonos vardo cerkvė.

- Palangos sentikių cerkvė

- Buvęs Palangos Kurhauzas

Apie 1877 m. J. Basanavičiaus gatvės kampe buvo pastatytas vieno aukšto mūrinis namas, kuriame įkurtas restoranas „Casino“, vėliau tapęs Kurhauzu (vok. kurorto namai). 2002 m. pastatą nuniokojo gaisras.

- Senoji vaistinė

1827 m. pastatyta vaistinė, kurią restauruojant buvo atkurtos ir senosios interjero detalės. Prie Senosios vaistinės taip pat galima apžiūrėti „Tremtinių kryžių“ bei paminklinius akmenis, skirtus pokario tremtiniams atminti.

- „Ramybės“ galerija

Šioje galerijoje rengiamos įvairios parodos. Informaciją apie šiuo metu veikiančią ekspoziciją galima gauti telefonu: +370 607 88990

- Galerija „Stiklo paslaptis“ viloje „Astoma“

Nedidelėje galerijoje eksponuojami Lietuvos menininkų stiklo darbai. Jais galima ne tik pasigrožėti, bet ir įsigyti patikusių suvenyrų.

Daugiau informacijos: www.stiklopaslaptis.lt

- Skulptoriaus ir dailininko Antano Mončio namas-muziejus

Muziejus atidarytas 1999 m. Jame yra apie 200 autoriaus A. Mončio darbų.

- Savicko paveikslų galerija

Tapybos darbų galerija, veikianti vasaros metu S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje.

- Jono Šliūpo sodyba – muziejus

Pirmojo Palangos burmistro J. Šliūpo memorialinė sodyba.

- Hipodromas

Prie Nemirsetos esančiame Palangos hipodrome galima pajodinėti, išsinuomoti žirgą. Kartais čia rengiamos ir žirgų lenktynės.

- Būtingės naftos terminalas

Už 2 km.  į šiaurę nuo Šventosios, prie Būtingės, įsikūręs veikiantis naftos terminalas.

Išsamiau apie Palangos lankytinas vietas skyrelyje – Lankytinos vietos Palangoje.

 

Paminklai Palangoje

- Palangos miestiečių kryžius

Palangos miške pastatytas paminklas XVIII a. maro aukoms atminti. Privažiavimas kaip ir prie žydų kapinių iš plento Palanga − Darbėnai, prie Palangos karjero (pasukti į priešingą pusę nuo žydų kapinių).

- Paminklas 2-ojo pasaulinio karo metu subombarduotai pionierių stovyklai

Paminklas stūkso pietinėje miesto pusėje, Vytauto g., priešais miesto skaityklą.

- Etnografinės Anaičių kapinės

Šios kapinaitės įkurtos pietiniame Palangos pakraštyje, prie Nemirsetos gyvenvietės.

- Palangos žydų kapinės

2-ojo pasaulinio karo metu nužudytiems žydams skirtos kapinės yra Palangos miške. Privažiavimas iš Palanga – Darbėnai plento, netoli Palangos karjero.

- Senosios Palangos žydų kapinės

Pajūrio šilo ruože, apie 300 m. šiauriau Naglio kalno, yra ir senosios Palangos žydų kapinės. Jos pasiekiamos bėgimo taku „Labrytys“.

 

Šis tekstas yra "PrieJūros.LT" nuosavybė – jį draudžiama kopijuoti, plagijuoti ir naudoti be "PrieJūros.LT" sutikimo.