Nida – kurortas Kuršių nerijoje

PrieJuros.LT pristato 1 min. filmuką apie Neringos vasaros sezono atidarymo šventę "Sveika, Neringa" (2016 m. gegužės 27-29 d.)

Nida – trumpai apie kurortą

Nida – tai kurortinė gyvenvietė Neringos miesto pietuose, Kuršių nerijos pusiasalyje, didžiausia poilsinė gyvenvietė Kuršių nerijos nacionaliniame draustinyje. Ji priklauso Neringos miesto savivaldybei ir yra administracinis jos centras. 

Kiekvienais metais čia apsilanko apie 700 tūkst. turistų, tačiau nuolatinių gyventojų nedaug – mažiau nei 2 tūkst. 
Neringos miesto savivaldybei priklauso ir trys mažesnės kurortinės gyvenvietės:

  • Pervalka (už 18 km. nuo Nidos šiaurės kryptimi);
  • Preila (už 10 km. nuo Nidos šiaurės kryptimi);
  • Juodkrantė (už 29 km. nuo Nidos šiaurės kryptimi).

Apgyvendinimas Nidoje

Nidoje yra daug ir įvairių vietų apsistoti: poilsio ir nakvynės namų, viešbučių, privačių butų, namelių, vilų. Taip pat yra puikus, modernus kempingas, ne viena stovėjimo aikštelė kemperiams. 

Nors tai – vienas iš brangiausių kurortų visoje Lietuvoje, nakvyne sezono metu (birželio – rugpjūčio mėn.) vertėtų pasirūpinti iš anksto (vasario – kovo mėn.), nes Nida – itin populiari ne tik lietuvių, bet ir užsienio svečių (ypač – vokiečių) vasarvietė.

Nuomos kaina čia – apie 50 – 100 eurų už standartinį dvivietį viešbučio ar poilsio namų kambarį parai. Tačiau privačiame sektoriuje galima rasti ir pigesnių apnakvindinimo variantų – už panašią sumą išsinuomoti butą, kuriame įrengtos 4-6 miegamos vietos.

Infrastruktūra, laisvalaikis ir pramogos Nidoje

Turistus Kuršių nerija žavi vaizdingais pušynėliais ir kopomis, erdviais švelnaus, balto smėlio paplūdimiais, kuriuose labai mažai žmonių, unikalias senovines architektūros bei interjero detales išsaugojusiomis žvejų sodybomis, dailiais mediniais pamario nameliais, nedidelėmis kavinukėmis, jaukiais kiemeliais, gražiai sutvarkyta marių pakrante su molais, prie kurių dažnai atplaukia antys bei gulbės, žvejų prieplaukomis ir valtelėmis, galimybe paragauti šviežiai rūkytos žuvies.

Nida – puiki poilsiavietė tiek ramybės išsiilgusiems vyresnio amžiaus žmonėms, tiek šeimoms su mažais vaikais, tiek ir jaunimui – kiekvienas čia ras, kuo pasigrožėti ir kur praleisti laisvalaikį. Nidoje yra įvairių kavinių ir restoranų, yra keletas smulkių maisto prekių parduotuvių bei vienas prekybos centras.
Miestelyje taip pat veikia biblioteka, paštas, prie marių – uostas, jachtų klubas, prieplauka.

Nidoje ir gretimose gyvenvietėse verda aktyvus kultūrinis gyvenimas. Čia kasmet organizuojami įvairūs renginiai, festivaliai: Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos teikimas, nendrinių skulptūrų simpoziumas ir deginimo akcija, medžio skulptorių simpoziumas „Raganų kalnas“, sakralinės muzikos festivalis „Laudate Dominum“, festivalis „Vargonų vasara“, bardų ir popmuzikos renginiai Vytautui Kernagiui atminti „Benai, plaukiam į Nidą!“, folkloro šventės „Tek saulužė ant maračių“, „Pūsk, vėjuži!“, kamerinės muzikos festivaliai „Nepaklusniųjų žemė“ bei „Kuršių nerija“, Tomo Mano festivalis „Gimtoji Europa“, Nidos džiazo festivalis, senųjų amatų dienos, chorinės ir vokalinės muzikos festivalis „Vox academia“, kino filmų festivalis „Baltijos banga“, tapybos pleneras „Nidos Ekspresija“ ir kt.

Susisiekimas, atvykimas į Nidą

Keltu

Klaipėdoje esanti Tarptautinė Smiltynės jūrų perkėla jungia Kuršių neriją su likusia Lietuvos teritorijos dalimi. Nors keltai sezono metu plaukia kas pusvalandį, vasarą (ypač savaitgaliais) dėl turistų gausos prie perkėlos nusidriekia ilgos automobilių eilės ir persikėlimas užtrunka kelias valandas.

Nuosavu automobiliu

 Nuo pagrindinio šalies uosto – Klaipėdos – kurortas nutolęs apie 50 km. Su Klaipėda Kuršių neriją jungia Tarptautinė Smiltynės jūrų perkėla (sezono metu keltas plaukia kas pusvalandį ir gabena tiek pėsčiuosius, tiek automobilius) už kurios iki Nidos driekiasi puikios būklės kelias – Nidos Smiltynės plentas 167. Nuosavu automobiliu Nidą galima pasiekti ir iš Kaliningrado srities pusės.
Yra galimybė užsisakyti ir privačias pervežimo paslaugas mikroautobusais ar aukštesnės klasės automobiliais.

Autobusu

Autobusai į Nidą važiuoja iš visų didesnių Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir kt. Veikia ir tarptautiniai reisai. Autobusu Nidą galima pasiekti ir iš Kaliningrado srities. 
Vietos viešasis transportas – autobusai ir mikroautobusai – nuolat vežioja keleivius į kitas Neringos gyvenvietes – Preilą, Pervalką, Juodkrantę. 
Yra galimybė užsisakyti ir privačias pervežimo paslaugas mikroautobusais ar prbangesniais lengvaisiais automobiliais.

Dviračiu 

Iš Nidos per visą Kuršių neriją nutiestas 50 km. ilgio dviračių takas, kuris driekiasi iki pat Smiltynės perkėlos ir jungia kurortą su pagrindiniu Lietuvos uostu – Klaipėda. 

Lėktuvu

Tarptautinis Palangos oro uostas nuo Nidos nutolęs 87 km. (50km. iki Tarptautinės Smiltynės jūrų perkėlos ir dar apie 37 km. nuo Klaipėdos iki Palangos oro uosto). 

Traukiniu 

Artimiausia traukinių stotis yra Klaipėdoje – apie 50 km. nuo Nidos.

Nidos ekologinis mokestis

Nidos ekologinis mokestis – vietinė rinkliava, renkama už įvažiavimą į Kuršių Nerijos nacionalinį parką. Šiuo mokesčiu apmokestinamos transporto priemonės, atvykstančios į parko teritoriją. Mokestį administruoja Neringos miesto savivaldybė. Mokestis renkamas Kontrolės postuose. Visa informacija apie Nidos ekologinį mokestį ir jo įkainiai – skyrelyje Nidos ekologinis mokestis.

Parkavimas Neringos mieste

Informacija apie parkavimą ir kainos atnaujintos 2015 m. kovo mėn. Jos gali keistis!

Rinkliava renkama vasaros sezono metu, nuo gegužės 1 d. iki iki rugsėjo 30 d. imtinai, nuo 7. 00 val. iki 21. 00 val.

Transporto priemonės turi būti statomos tik tam skirtose stovėjimo vietose. Lankydamiesi Neringoje, automobilius palikite šiose aikštelėse:

Aikštelė

1 paros įkainis

1 valandos įkainis

Taikos g. 45, Nida

Lengvasis automobilis – 3,50 Eur /12,08 Lt

Mikroautobusas – 6,00 Eur / 20,72 Lt

Autobusas –9,00 Eur / 31,07 Lt

Kemperis – 11,50 Eur/ 39,71 Lt

Automobilis su priekaba -(karavanas) – 14,50 Eur /50,06 Lt

Lengvasis automobilis – 0,50 Eur / 1,73 Lt

Mikroautobusas – 1,00 Eur / 3,45 Lt

Autobusas – 1,50 Eur / 5,18 Lt

Motociklas – 0,50 Eur / 1,73 Lt

Kemperis – 1,50 Eur / 5,18 Lt

 

Neringos savivaldybės tarybos nustatytos vietos automobiliams statyti

Aikštelė

Rinkliavos dydis

Nidoje Taikos gatvėje prie savivaldybės administracinio pastato (išskyrus  5-15m. pažymėtoje atkarpoje) lengviesiems automobiliams

5 Lt/1 val.

aikštelė Nidos prieplaukoje lengviesiems automobiliams;

3 Lt/1 val.

aikštelė Nidoje Taikos gatvėje ant kalno lengviesiems automobiliams ir autobusams;

3 Lt/1 val.

6 Lt/1 val. autobusui;

aikštelė Nidoje prie jūros ties Šiauriniu pliažu lengviesiems automobiliams ir autobusams;

1 Lt/1 val. lengvajam automobiliui;

3 Lt/1 val. autobusui;

aikštelė Juodkrantėje prie ekspozicijos „Raganų kalnas“ lengviesiems automobiliams

3 Lt/1 val.

aikštelė Juodkrantėje prie Evangelikų liuteronų bažnyčios lengviesiems automobiliams.

3 Lt/1 val.

Informacija apie parkavimą ir kainos atnaujintos 2015 m. kovo mėn. Jos gali keistis!

 

Nidos istorija

Kalbininkai spėja, kad Nidos pavadinimas yra kilęs iš sanskrito – žodis „nedati“ reiškia „teka, srūva“. Kadangi ir keltų kalbose būta panašių vandenvardžių (Maino intakas Nidda, Saro intakas Nied ir pan.), Nidos gyvenvietės vardas siejamas su XV a. minimu prūsų upėvardžiu Nyda (Neyde). 

Istoriniuose dokumentuose Nida minima nuo XIV a. pab. – manoma, kad kryžiuočių karo kelių aprašymuose sutinkamas vietovardis Noyken reiškia būtent Nidą, tačiau kaip pavadinime esanti raidė k galėjo pavirsti į d, nežinoma.

Nidos teritorijoje žmonių gyventa jau seniai – II tūkstm. pr. m. e. pradžioje, tačiau dabartinėje vietoje gyvenvietė įsikūrė tik 1732 m., senąją Nidą užpusčius smėliui. Dabartinė Nida atsirado susijungus trims nedideliems greta vienas kito buvusiems kaimeliams: Nidai, Skruzdynei ir Purvynei. 

1529 m. Nidai buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Nuo XIX a. ši gyvenvietė jau tapo žinoma vasarviete, o 1933 m. buvo paskelbta kurortu. 1967 m. restauruotas Nidoje esantis Nobelio premijos laureato Tomo Mano namelis, kuriame šiandien veikia muziejus. XIX a. pab. Nidos pamaryje pastatytas žvejų uostas, o vėliau – garlaivių prieplauka. 1945 – 1990 m. Nida priklausė Sovietų Sąjungai. 

Nidoje nuo seno mėgo poilsiauti ne tik lietuviai, bet ir vokiečiai, ypač – menininkai, kurie čia rasdavo ramybę bei įkvėpimo šaltinį. Nuo 1900 m. Nidoje vasarodavo ir tapė „Tilto“ („Die Brücke“) grupės tapytojai, ekspresionistai Max Pechstein, Lovis Corinth, Karl Schmidt – Rottluff. 1930 – 1932 m. čia vasaras leisdavo rašytojas, Nobelio premijos laureatas Tomas Manas, kurio vasarnamis išlikęs, restauruotas ir virtęs kultūriniu centru su nedidele memorialine ekspozicija.

Lankytinos vietos, įdomybės Nidoje

V. K. Mizgirių gintaro galerija – muziejus 

Nuo 1995 m. Pamario gatvėje veikiančiame muziejuje galima susipažinti su Baltijos gintaro istorija. Ekskursijos vedamos ir užsienio kalbomis: anglų, vokiečių, rusų. Galerijoje pasakojama „Lietuvos auksu“ vadinamo gintaro istorija: kaip jis susiformavo, kaip atsirado inkliuzai, kokios būna gintaro spalvos ir atspalviai, kokie buvo senieji ir dabartiniai gintaro gavybos būdai, kaip patikrinti, ar perkamas gintaras – tikras. Čia yra ir daugiau įdomybių: „Gintaro energiją gaminanti mašina“, „Gintaro trauktinė“, kuria vaišinami galerijos lankytojai. Norintys gali ne tik pamatyti, bet ir įsigyti gintarinių dirbinių.
Interneto svetainė: www.ambergallery.lt

Tomo Mano memorialinis muziejus

1966 m. pamaryje įkurtas Nidoje vasarojusio vokiečių novelisto, Nobelio premijos laureato Tomo Mano memorialinis muziejus. Nuo 1995 m. šis restauruotas vasarnamis yra tapęs ir kultūros centru – jame organizuojami įvairūs renginiai.

Neringos istorijos muziejus 

Neringos istorijos muziejuje eksponuojami įvairūs senosios nidiškių buities elementai, darbo įrankiai, istorinės nuotraukos ir atvirukai, dailės dirbiniai. Galima iš arčiau susipažinti su vietos gyventojų tradiciniais verslais – žvejyba, varnų gaudymu ir kt. Čia taip pat galima išvysti Parnidžio kopos vakarinėje dalyje buvusios akmens amžiaus gyvenvietės archeologinių radinių.

Saulės laikrodis 

Ant Parnidžio kopos esantis ir į 53 metrų aukštį iškylantis saulės laikrodis – tai vienas iš turistų labiausiai lankomų objektų Nidoje ir aukščiausias Kuršių nerijos taškas. Laiptuotos aikštelės centre stovintis 36 tonų svorio obelisko akmuo, kuris buvo atgabentas iš Karelijos skaldyklų, – tai laikrodžio rodyklė. Nuo šio obelisko krintantis šešėlis ant puslankiu išdėstytų granito pakopėlių rodo laiką. 

Parnidžio kopa

Nidos pietuose esanti viena didžiausių Kuršių nerijos kopų – Parnidžio kopa – iškilusi 52 m virš jūros lygio. Ant jos esantis Saulės laikrodis – vienas turistų labiausiai lankomų objektų Nidoje ir aukščiausias Kuršių nerijos taškas. 

Didžioji (arba Sklandytojų) kopa 

70 metrų aukštį kadaise siekusi kopa ilgai buvo pati didžiausia Kuršių nerijoje, todėl ir pavadinta „Didžiąją“. Tačiau per XX amžiaus paskutinį dešimtmetį dėl laisvo turistų vaikščiojimo ir leidimosi kopos šlaitais jos aukštis gerokai sumažėjo ir dabar siekia tik 50 metrų. Per Didžiosios kopos vidurį driekiasi Lietuvos ir Rusijos (Kaliningrado srities) siena (ją žymi pasienio kuolelis). 1932 m. Nidoje buvo įkurta sklandymo mokykla ir nuo šios kopos besimokantys sklandytojai kildavo į dangų, todėl ji taip pat vadinama Sklandytojų kopa, tačiau šis pavadinimas mažiau populiarus.

Nidos švyturys

Ant Urbo kalno, 79 m virš jūros lygio esantis švyturys – tai navigacinis ženklas, kurio signalas matomas už 22 jūrmylių (apie 40 kilometrų). Švyturys siunčia baltos šviesos signalus (2 trumpi ir vienas ilgas blyksnis), kurių paskirtis – padėti orientuotis jūreiviams jūroje ir informuoti, kad čia nėra uosto.

Urbo kopa

Urbo kopa – tai dar viena įspūdinga kopa, esanti šalia Nidos. Čia galima apžiūrėti Nidos švyturį, aplankyti prancūzų belaisvių kapines. Šiomis kopomis žavėjosi ir prancūzų filosofas bei rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Žanas Polis Sartras, kuris Nidoje lankėsi 1965 m. 

Krikštai 

Krikštas – tai viena iš seniausių antkapinių paminklų rūšių Lietuvoje. Nidos etnografinėse kapinėse, šalia evangelikų liuteronų bažnyčios tebėra išlikę originalūs XIX – XX a. mediniai paminklai – krikštai.  Mažosios Lietuvos gyventojai krikštą visuomet statydavo mirusiojo kojūgalyje, kad „paskutiniojo teismo dieną keldamasis turėtų už ko nusitverti”.

Žvejo etnografinė sodyba 

Naglių gatvėje 1974 m. įrengta žvejo etnografinė sodyba – tai 1900 m. pastatytas, bet vėliau ledo lyčių sugriautas gyvenamasis namas. XIX–XX a. namas atkurtas, tačiau jame gyvenusi šeima jau buvo iškelta gyventi kitur. Dabar žvejo etnografinėje sodyboje organizuojami spektakliai, folkloro, etnografinių ansamblių koncertai, savo dirbinių parodas rengia tautodailininkai.

Vytauto Kernagio skulptūra 

Vytautas Kernagis (1951 – 2008 m.) – tai vienas iš Lietuvos dainuojamosios poezijos pradininkų, publikos labai mylimas dainų autorius bei atlikėjas, taip pat režisavęs ir vedęs įvairius pramoginius renginius, televizijos laidas. Vytautui Kernagiui atminti 2009 m. Nidoje pastatyta bronzos skulptūra. Jos autorius – Romualdas Kvintas.

G. D. Kuverto paminklas 

G. D. Kuverto gatvės gale stovintis paminklas skirtas pirmajam Nidos apylinkių apželdintojui. Paminklas pastatytas 1856 metais, o vėliau šioje vietoje buvo laidojami kopų prižiūrėtojai ir miškininkai.

Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia

2003 m. Nidoje pastatyta Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia, kurioje lankosi ne tik Nidos, bet ir visos Neringos tikintieji. Bažnyčios projekto autoriai – architektai R. Krištapavičius ir A. Zaviša. 

Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia

Pamario gatvėje stūkso gotikinio stiliaus Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia. Greta bažnyčios galima apžiūrėti ir Nidos etnografines kapines (žvejų kapinaites), bei vienus iš seniausių paminklų Lietuvoje – krikštus. Čia ilsisi ir šios bažnyčios statytojas G. Echternachas.

Nidos etnografinės kapinės

Šalia Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios galima aplankyti etnografines žvejų kapinaites, kurios garsėja restauruotais unikaliais senoviniais paminklais – mediniais krikštais, būdingais Kuršių nerijai.

Daugiau informacijos apie lankytinos vietas

 

Šis tekstas yra "PrieJūros.LT" nuosavybė – jį draudžiama kopijuoti, plagijuoti ir naudoti be "PrieJūros.LT" sutikimo.