Ventė - unikalus kaimelis Nemuno deltos regioniniame parke

Trumpai apie Ventę ir Kintus

Ventė – nedidelis kaimas, įsikūręs „Ventės ragu“ vadinamame kyšulyje prie Kuršių marių, turintis apie du šimtus nuolatinių gyventojų. Jis priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui.

Kintai – nedidelis linijinio išplanavimo miestelis ant Kuršių marių kranto, kitapus Kuršių nerijos. Miestelis priklauso Šilutės rajono savivaldybei ir yra 8km nutolęs nuo Ventės kaimo. Nuolat Kintuose gyvena apie aštuonis šimtus žmonių.
Kintai įsikūrę vaizdingoje vietovėje – į šiaurę nuo jo plyti Kintų miškas bei Kintų botanikos draustinis, į pietryčius – Nemuno deltos regioninis parkas. Čia galima išvysti ir gyvą gamtos paminklą: 17 m aukščio Didžiąją tują, kuri yra antroji pagal aukštį Europoje.

Apgyvendinimas Ventėje

Apgyvendinimo pasiūlo čia nėra gausi – turistus apsistoti kviečia keletas svečių namų bei kaimo turizmo sodybų. Nakvynės kaina parai – 20 – 50 eurų.

Infrastruktūra, laisvalaikis ir pramogos Ventėje, Kintuose

Kintuose sukurta nedidelė infrastruktūra, aprūpinanti gyventojus bei poilsiautojus buičiai ir gyvenimui būtinomis prekėmis bei paslaugomis. Apsipirkti galima prekybos centre bei vietinėje parduotuvėje. Taip pat čia yra biblioteka, vaistinė, gydytojo kabinetas. Kintų kultūros centras jungia Vydūno muziejų, „Palėpės” galeriją bei Kintų vaikų dailės ir muzikos mokyklas. Miestelyje dar yra mažųjų laivų prieplauka, žuvininkystės ūkis, vidurinė mokykla, 1705 m. Romos katalikų (buvusi liuteronų) bažnyčia, girininkija, greta kurios pastato auga didžioji tuja.

Ventės kaimas kur kas mažesnis, tad čia veikia tik viena nedidelė parduotuvėlė.

Ventės istorija

Iki XV a. pabaigos Ventės gyvenvietė turėjusi kitą vardą – ji buvo vadinama Vindeburgu pagal čia stovėjusių pilių pavadinimus. 1360 m. kryžiuočiai čia Windenburgo pilį pasistatė pirmąjį kartą, tačiau marių bangos išgraužė krantą ir pastatą nugriovė. 1409 m. kitoje Ventės Rago vietoje pastatyta nauja Windenburgo pilis, tačiau ir ją ištiko toks pats likimas, kaip pirmąją.

1929 m. biologas Tadas Ivanauskas Ventės rage įkūrė ornitologijos stotį, kur ir šiandien stebimi bei žieduojami paukščiai.

Kintų vardas kilęs iš vieno pirmųjų miestelio gyventojų – Blazio Kinto – sodybos pavadinimo. Miestelis ėmė kurtis XVI a., o XVIII a. pradžioje pradėjo augti. 1705 m. pastatyta Kintų evangelikų liuteronų bažnyčia, prie bažnyčios įkurta parapinė pradžios mokykla.

XVIII-XIX a. Kintuose buvo rengiami dideli žuvų ir gyvulių turgūs, į kuriuos suvažiuodavo žvejai iš Kuršių nerijos ir kitų aplinkinių vietovių. Iki XIX a. vidurio čia įsteigtas valstybinis miškų ūkis, pašto skyrius, o XIX a. pabaigoje prie Kintų miestelio prijungti Naujieji Kintai, pradėta prekiauti periodiniais leidiniais, lietuviškomis knygomis.

Miestelis ypač nukentėjo per II pasaulinį karą ir sovietmečiu – sunaikinta 75 proc. statinių. Po Nepriklausomybės atkūrimo Kintų evangelikų liuteronų bažnyčia perduota Romos katalikų bendruomenei, įsteigtas Šilutės dailės mokyklos filialas – Kintų vaikų dailės mokykla, įsteigtas Šilutės muziejaus padalinys – „Vydūno muziejus“, Vydūno kultūros centras.

Ką pamatyti Ventėje?

Ventės rago švyturys

Anksčiau laivams ir sieliams ši vieta buvusi labai pavojinga, čia suduždavo nemažai laivų. Dabar 11 m aukščio Ventės švyturys atlieka daugiau simbolinę reikšmę, nes laivyba Kuršių mariose nėra intensyvi – dažniausiai jis kelią rodo poledinės žūklės mėgėjams, žiemą atvykstantiems ant užšalusios Kuršių marių pakrantės. Šiuo metu švyturyje įsikūrusi ornitologinė stotis.

Į švyturį galima užlipti senais metaliniais laiptais, iš kur atsiveria nuostabi Kuršių marių panorama, matosi Kuršių nerija, Rusnės sala.

Ventės rago nuotraukos:

Vantės ragasVantės ragasVantės ragasVantės ragasVantės ragasVantės ragasVantės ragasVantės ragasVantės ragasVantės ragasVantės ragasVantės ragasVantės ragasVantės ragas

 
Šis tekstas yra "PrieJūros.LT" nuosavybė – jį draudžiama kopijuoti, plagijuoti ir naudoti be "PrieJūros.LT" sutikimo.