Šventoji - atsiliepimai ir informacija apie kurortą

Trumpai apie Šventąją

Šventoji – tai nedidelė kurortinė gyvenvietė ant Baltijos jūros kranto prie Šventosios upės žiočių. Administracine prasme ji priklauso Palangos miesto savivaldybei ir nuo Palangos kurorto centro yra nutolusi apie 12km. į šiaurę. Anksčiau šioje vietoje buvęs žvejų kaimelis, kuris laikui bėgant peraugo į uostą, o dar vėliau tapo nedideliu kurortiniu miesteliu.

Vietovei būdingas jūrinis klimatas: dažniausiai nestiprūs, bet kartais šaltoki vėjai, dažni lietūs. Dėl to daugiausiai poilsiautojų į Šventąją atvyksta šilčiausiais ir sausiausiais vasaros mėnesiais – liepą, rugpjūtį.

Tai – vienas iš ramesnių ir pigesnių Lietuvos pajūrio kurortų, todėl čia mėgsta vasaroti šeimos su vaikais, studentai. Nors kurortas veikia visus metus, rudenį, žiemą bei pavasarį poilsiautojų atvyksta labai mažai. Nedaug Šventojoje ir nuolatinių gyventojų – apie 2tūkst.

Didžiausias šios kurortinės gyvenvietės privalumas – daugelis apgyvendinimo vietų yra itin arti jūros, vos už kelių šimtų metrų nuo kopų, todėl natūralų švelnaus, balto smėlio paplūdimį pėsčiomis galima pasiekti per 5 – 15min.

 

Apgyvendinimas Šventojoje

Populiariausi apgyvendinimo variantai šiame kurorte – nedideli mediniai nameliai bei kambarių nuoma privačiuose namuose. Gyvenimo sąlygos privačiuose namuose dažniausiai panašios: nuomojami atskiri kambariai, kuriuose paprastai būna elektrinis virdulys, nedidelis šaldytuvas ir lovos, o kiti patogumai – bendri keliems kambariams. Namelių pasiūla labai įvairi: kai kuriuose iš jų būna tik lovos, o visi patogumai – bendri (norint jais pasinaudoti, gali tekti sumokėti papildomą mokestį), tačiau galima išsinuomoti ir gerai įrengtus namukus su visais patogumais, naujausia buitine technika, atskiru kiemeliu bei lauko baldais.

Kambarių nuomos kainos privačiuose namuose bei paprastesniuose nameliuose yra apie 5 – 10 eurų asmeniui. Geresnių namelių, kambarių viešbučiuose bei poilsio namuose, naujai įrengtų butų nuoma Šventojoje kainuoja apie 15 – 100 eurų už parą. Galima išsinuomoti ir liukso klasės apartamentus, prabangiai įrengtus kotedžus – už parą sumokėsite apie 150 – 200 eurų.

Visai netoli centrinių gatvių yra Šventosios kempingas, kur galima apsistoti su palapine už mažiau nei 5 eurus parai.  

        

Infrastruktūra, laisvalaikis ir pramogos Šventojoje

Pagrindinėse Šventosios gatvėse – Jūros gatvėje ir Kopų gatvėje – gausu kavinių, barų, naktinių klubų bei mažų parduotuvėlių, kuriose galima įsigyti suvenyrų, paplūdimio prekių, saldumynų. Nors poilsiautojų vasarą čia suguža daug, gyvenvietėje yra vos kelios didesnės maisto prekių parduotuvės, todėl vakarop prie kasų nuolat nusidriekia ilgos eilės.

Kadangi į kurortą dažnai atvyksta šeimos su vaikais, netrūksta pramogų ir mažiesiems vasarotojams: veikia riedučių, dviračių, riedlenčių nuomos punktai, įrengtas nedidelis atrakcionų parkas, batutai, galima pasivažinėti arkliuko traukiama karieta, pajodinėti ant ponio.

Šventosios kurortas išsidėstęs kairiajame Šventosios upės krante, o per upę nutiesti trys tiltai. Vienas iš jų vadinamas „beždžionių tiltu“, nes yra laikomas lynų ir vaikštant siūbuoja. Ši atrakcija ypač patinka vaikams. Šventosios upės pakrantėje dažnai galima sutikti žvejų, o jei yra noro – nusipirkti meškerę ir tapti vienu iš jų.

Šventosios vasaros estradoje sezono metu vyksta įvairūs koncertai.

Gyvenvietėje taip pat yra bažnyčia, policijos skyrius, ambulatorija, paštas, knygynas.

 

Susisiekimas, atvykimas į Šventąją

Lėktuvu

Tarptautinis Palangos oro uostas nuo Šventosios nutolęs apie 5 km.

Traukiniu

Artimiausios traukinių stotys: Klaipėdoje (už 37 km. nuo Šventosios) ir Kretingoje (už 27 km. nuo Šventosios).

Nuosavu automobiliu

Nuo pagrindinio šalies uosto – Klaipėdos – gyvenvietė nutolusi apie 37 km. Su Klaipėda Šventąją jungia magistralinis kelias A13.

Į šiaurę nuo Šventosios (apie 3 km. atstumu) yra Lietuvos – Latvijos valstybinė siena.

Autobusu

Šventąją galima pasiekti autobusu – tiesioginiu reisu arba su persėdimu Palangos autobusų stotyje.

Vietos visuomeninis transportas jungia Šventąją, Palangą, Nemirsetą, Kunigiškes, Būtingę.

Dviračiu

Klaipėdą – Karklę – Nemirsetą – Palangą – Kunigiškes – Monciškes – Šventąją – Būtingę jungia dviračių takas.

Keltu

Klaipėdoje (apie 42 km. nuo Šventosios) yra Tarptautinė jūrų perkėla, jungianti Klaipėdą su Kuršių nerija, kurią iš Kaliningrado srities galima pasiekti automobiliu.

 

Šventosios istorija

Šioje vietoje žmonės apsigyveno labai seniai – dar III – I tūkstantmetyje pr. m. e. Archeologinių kasinėjimų metu Šventosios teritorijoje rasta šio laikotarpio akmeninių, titnaginių, raginių kirvių, ietigalių.

Manoma, jog prie Šventosios upės žiočių prekyvietė ir uostas veikė jau apie 1000 m. e. metus – čia gyvenę kuršiai žvejai.

XIV – XVII a. Šventoji minima Hanzos pirklių maršrutuose Karaliaučius –Ryga bei žymima žemėlapiuose kaip uostas, konkuravęs su Klaipėda. Tuo metu Šventoji buvusi reikšmingesnė už Palangą – Šventojoje veikė laivų dirbtuvės, prekybininkų centras, buvo pastatyta tvirtovė, įkurtas parkas.

XVI – XVIII a. į Šventąją atplaukdavo anglų, olandų, švedų laivai, kurie iš vietinių prekiautojų supirkdavo javus, kailius, medų, o parduodavo geležį, manufaktūros gaminius, druską, vyną, silkes, ginklus.

Užsienio laivai Šventosios uostą ypač intensyviai lankė 1632 – 1668 m. ir jis tapo rimtu ne tik Klaipėdos, bet ir Karaliaučiaus uosto konkurentu.

XVI – XVII a. Lietuvos pajūrio žemėlapiuose jau aptinkamas Heligaw arba Heiligen (vok. k. „pašventinti“) šios vietovės pavadinimas. Deja, konkurentų intrigos bei sėkminga Rygos uosto prekyba paveikė rinką ir ­prekių srautai per Šventosios uostą sumenko.

1701 m. Šiaurės karo metu Šventosios uostas buvo sugriautas.

Po pirmojo pasaulinio karo 1923 – 1925 m. buvo pradėti uosto atstatymo darbai: įrengti šiaurės ir pietų molai, atlikti dugno gilinimo darbai, į uostą nutiestas siaurasis geležinkelis.

1970 m. Šventoji buvo prijungta prie Palangos.

1994 m. Būtingėje, už 2 km. nuo Šventosios, pastatytas naftos terminalas.

2006 m. priimtas įstatymas dėl Šventosios uosto atkūrimo, o 2011 m. uostas oficialiai vėl atidarytas.

 

Lankytinos vietos, įdomybės Šventojoje

- Skulptūra „Žvejo dukros“

1982 m. kopose, ties Šventosios uosto vartais, pastatyta įspūdinga 4m. aukščio skulptūrinė kompozicija „Žvejo dukros“. Tai – trys į jūra žvelgiančios ilgaplaukės merginos, laukiančios iš žvejybos sugrįžtančio tėvo.

- Skulptūra „Baltijos aušra“

Į jūrą žvelgiančios ir saulėtekio laukiančios moters granito skulptūrą „Baltijos aušra“ galima išvysti pietiniame Šventosios pakraštyje. Ši 1990 m. sukurta skulptūra anksčiau stūksojo Palangoje, tačiau 2009 m. perkelta į Šventąją.

- Žemaičių alkas

1998 m. Šventojoje atkurta senovinė pagoniška šventvietė. Menininkų išdrožti mediniai stulpai simbolizuoja baltų dievus: Perkūną, Aušrinę, Žemyną, Austėją, Ondenį, Patrimpą, Patulą, Velnią, Ladą. Saulei leidžiantis pagal šias skulptūras galima apskaičiuoti kalendorines šventes.

- „Takas dideliems ir mažiems“

Šventosios šiauriniame pakraštyje girininko V. Kviklio įrengtame medžio skulptūrų parke „Takas dideliems ir mažiems“ galima ne tik apžiūrėti liaudies meistrų skulptūras bei prie jų nusifotografuoti, bet ir smagiai praleisti laiką su šeima vaikams įrengtose žaidimų aikštelėse.

- Šventosios švyturys

1957 m. centrinėje Šventosios gyvenvietės dalyje pastatytas 39m. aukščio metalinių konstrukcijų švyturys. Tai – navigacinis ženklas, kurio signalo matomumas siekia 31km.

- Poilsiavietė „Miškas visiems“

Netoli Būtingės, važiuojant link Lietuvos – Latvijos sienos, įkurta poilsiavietė „Miškas visiems“, kurioje įrengtos žaidimų aikštelės vaikams, laužavietės, pavėsinės. Iš poilsiavietės per mišką veda net keli pasivaikščiojimų takai: „Takas dideliems ir mažiems“, „Mįslių šlaitas“, „Ežio takas“, „Ežiuko takelis“ bei informacinis – pažintinis miško takas.

- Vandens bokštas

Šventosios betoninis bokštas su 600m3 vandens talpykla buvo pastatytas sovietmečiu. Jame įrengta nedidelė apžvalgos aikštelė, tačiau turistai į bokštą neįleidžiami.

- Būtingės naftos terminalas

Už 2 km. į šiaurę nuo Šventosios, prie Būtingės, įsikūręs veikiantis naftos terminalas.

- Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės, bažnyčia

Laivą primenanti Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės, bažnyčia pradėta statyti 1991 m. 2003 m. ji pašventinta vyskupo J. Borutos ir atverta tikintiesiems bei turistams.

- Šventosios kapinės

Rytinėje gyvenvietės dalyje, prie kelio Klaipėda – Liepoja, miške įrengtos Šventosios kapinaitės.

 

Šis tekstas yra "PrieJūros.LT" nuosavybė – jį draudžiama kopijuoti, plagijuoti ir naudoti be "PrieJūros.LT" sutikimo.