Atostogų paieška

Poilsiautojų rekomendacijos ir astiliepaimai apie poilsį Pervalkoje

Trumpai apie Pervalką

​Pervalka – tai nedidukė Neringos savivaldybės gyvenvietė, besidriekianti išilgai Kuršių marių pakrantės Pervalkos įlankoje tarp dviejų kyšulių – Arklių rago ir Pervalkos rago. Nors vasaros sezono metu Pervalkoje mėgsta atostogauti tiek lietuviai, tiek užsienio (ypač – Vokietijos) svečiai, nuolatinių gyventojų čia vos kelios dešimtys. Pervalkoje apsistoja vengiantys šurmulio ir ieškantys ramybės žmonės, šeimos su vaikais, vyresnio amžiaus poilsiautojai.

Neringos miesto savivaldybei priklauso dar trys kurortinės gyvenvietės:

  • Juodkrantė (už 11 km. nuo Pervalkos šiaurės kryptimi);
  • Preila (už 8 km. nuo Pervalkos pietų kryptimi);
  • Nida (už 18 km. nuo Pervalkos pietų kryptimi).

Apgyvendinimas Pervalkoje

Kaip ir visoje Kuršių nerijoje, Pervalkoje rasti vietą apsistoti vasaros metu gana sunku dėl didelio turistų antplūdžio ir riboto apgyvendinimo vietų skaičiaus, todėl nakvyne reikėtų pasirūpinti iš anksto, dar prieš prasidedant sezonui.

Čia veikia apie dvidešimt poilsio ir svečių namų, nuomojamos vilos ir kotedžai, kambariai privačiuose namuose, butai. Numerio kaina – apie 40 – 100 eurų už parą, priklausomai nuo vasaros mėnesio, poilsio laiko ir orų prognozių (kaip ir kitose Lietuvos poilsiavietėse, esant saulėtoms dienoms nuomos kainos Pervalkoje ženkliai šokteli).  

Infrastruktūra, laisvalaikis ir pramogos Pervalkoje

Pervalka – mažiausia poilsiavietė Kuršių nerijoje, kelionė pėsčiomis nuo jos vieno krašto iki kito trunka mažiau nei pusvalandį. Čia nėra naktinių barų, diskotekų ar panašių pasilinksminimo vietų, tačiau veikia dvi gražiai įrengtos kavinės marių pakrantėje bei kavinė prie žuvies rūkyklos, kurioje galima įsigyti vietinių žvejų pagautos šviežios žuvies. Yra viena maisto bei buities prekių parduotuvėlė. Veikia dviračių nuomos punktas.

Iki švelnaus balto smėlio paplūdimio per vaizdingą pušyną driekiasi 2 km. ilgio kelias. Prie kopų įrengta nemokama automobilių stovėjimo aikštelė. Pliažas čia erdvus, tad jame galima ne tik mėgautis saulės voniomis ar maudytis jūroje, bet ir žaisti įvairius paplūdimio žaidimus. Lietuvos pajūryje dažnai būna vėjuota, tad daugelis poilsiautojų į paplūdimį atvyksta su spec. palapinėmis.

Nors gyvenvietė nedidelė, tačiau labai jauki ir graži – yra išlikusių XIX–XX a. sandūros pastatų, valčių prieplauka, kurioje dažnai apsilanko gulbės, o iš marių grįžtančius žvejus pasitinka būrys žuvėdrų. Pervalka – puiki vasarvietė mėgstantiems uogauti, grybauti bei žvejoti. Norintys aktyvesnio poilsio gali pažintiniu taku nukeliauti į mirusias kopas ar dviračiais nuvykti į kitas Kuršių nerijos gyvenvietes.

Susisiekimas su Prvalkos miesteliu

Keltu

Klaipėdoje esanti Tarptautinė Smiltynės jūrų perkėla jungia Kuršių neriją su likusia Lietuvos teritorijos dalimi. Nors keltai sezono metu plaukia kas pusvalandį, vasarą (ypač savaitgaliais) dėl turistų gausos prie perkėlos nusidriekia ilgos automobilių eilės ir persikėlimas užtrunka kelias valandas.

Nuosavu automobiliu

Nuo pagrindinio šalies uosto – Klaipėdos – kurortas nutolęs apie 29 km. Su Klaipėda Kuršių neriją jungia Tarptautinė Smiltynės jūrų perkėla (sezono metu keltas plaukia kas pusvalandį ir gabena tiek pėsčiuosius, tiek automobilius) už kurios iki Pervalkos driekiasi puikios būklės kelias – Nidos – Smiltynės plentas 167. Nuosavu automobiliu Pervalką galima pasiekti ir iš Kaliningrado srities pusės.

Yra galimybė užsisakyti ir privačias pervežimo paslaugas mikroautobusais ar aukštesnės klasės automobiliais.

Autobusu

Autobusai į Pervalką važiuoja iš visų didesnių Lietuvos miestų (sustojama pakeliui į Nidą): Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir kt. Veikia ir tarptautiniai reisai. Autobusu Pervalką galima pasiekti ir iš Kaliningrado srities.

Vietos viešasis transportas – autobusai ir mikroautobusai – nuolat vežioja keleivius į kitas Neringos gyvenvietes – Preilą, Juodkrantę, Nidą.
Yra galimybė užsisakyti ir privačias pervežimo paslaugas mikroautobusais ar aukštesnės klasės automobiliais.

Dviračiu

Iš Nidos per visą Kuršių neriją nutiestas 50 km. ilgio dviračių takas, kuris driekiasi iki pat Smiltynės perkėlos ir jungia pamario kurortus, taip pat ir Pervalką, su pagrindiniu Lietuvos uostu – Klaipėda.

Lėktuvu

Tarptautinis Palangos oro uostas nuo Pervalkos nutolęs 66 km. (29 km. iki Tarptautinės Smiltynės jūrų perkėlos ir dar apie 37 km. nuo Klaipėdos iki Palangos oro uosto).

Traukiniu

Artimiausia traukinių stotis yra Klaipėdoje – apie 31 km. nuo Pervalkos.

Istorija

Kuršių nerijoje žmonių gyventa jau seniai – šiose apylinkėse archeologai aptinka akmens, žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus gaminių.
Manoma, kad Pervalkos vardu gyvenvietė pavadinta po to, kai smėlio užpustyto Naglių kaimo gyventojai savo namus pervilko į šią vietą. Kiti šaltiniai teigia, kad pavadinimas susijęs su žodžiu „pervalkas“, reiškiančiu sausumos plotą tarp dviejų vandens telkinių, per kurį anksčiau buvo velkami laivai. Keičiantis metų laikams, Kuršių nerijos žvejai savo laivus vilkdavo iš jūros pakrantės prie marių, ir atvirkščiai.

Iki XIX a. pirmosios pusės pietiniame Pervalkos rago krante stūksojo Karvaičiai – kaimas, kurį vėliau užpustė smėlis.

XIX a. viduryje dabartinę Pervalkos gyvenvietę įkūrė Naujųjų Naglių kaimo gyventojai, kurių namus taip pat pasiglemžė smėlis. Anuomet čia įkurtos penkios sodybos su pusšimčiu gyventojų, daugiausiai besivertusių žvejyba. XIX a. baigoje naujuosius namus taip pat ėmė pustyti smėlis, tad gyvenvietė perkelta dar  apie 1,5 km šiauriau.

1900 m. Pervalkoje pastatyta mokykla bei Pervalkos švyturys, o 1961 m. ši gyvenvietė tapo Neringos miesto dalimi.
1933 m. Pervalka įgijo kurortinės vietovės statusą, čia pastatyta naujų namų, senieji pastatai atnaujinti, papuošti medžio raižiniais, lėkiais, įrengtas žvejų uostelis, atsirado krautuvėlė.

Po II pasaulinio karo senųjų Pervalkos gyventojų beveik neliko, gyvenvietė buvo beišnykstanti, tačiau 7 dešimtmečio pabaigoje čia ėmė formuotis kurortas, išsivystęs į puikią, ramią poilsiavietę.

Lankytinos vietos, įdomybės Pervalkoje

Paminklas Liudvikui Rėzai

Iš Karvaičių kaimo kilęs žymus Lietuvos tautosakininkas Martynas Liudvikas Rėza – viena iškiliausių Kuršių nerijos asmenybių. 1975 m. ant 53 m aukščio Skirpsto kalno jam pastatytas liaudies meistro E. Jonušo sukurtas paminklas.

Pilkosios (Mirusios) kopos

Tarp Pervalkos ir Juodkrantės esančios mirusios kopos – vienas įspūdingiausių kraštovaizdžio elementų Kuršių nerijoje. Pilkosiomis kopomis jos vadinamos dėl vietinės augalijos spalvos. Tarp 1675 ir 1934 metų čia buvo smėlio užpustyti net 4 Naglių kaimai. Nuo kopos atsiveria nuostabi Kuršių nerijos panorama: vienoje pusėje matomos Kuršių marios, o kitoje – Baltijos jūra.

Pervalkos švyturys

Ties Arklių ragu stūksantis 14 m  aukščio statinys dar vadinamas Arklių švyturiu. Tai – 1900 m. prie Pervalkos, ant dirbtinės Kuršių marių salos, pastatytas navigacinis ženklas, siunčiantis baltos šviesos signalus, matomus 13 km. spinduliu. Jis veikia automatiškai.

Daugiau informacijos apie lankytinos vietas Pervalkoje ir Kuršių nerijoje

Šis tekstas yra "PrieJūros.LT" nuosavybė – jį draudžiama kopijuoti, plagijuoti ir naudoti be "PrieJūros.LT" sutikimo.