Pervalka – žvejų kaimelis ant Kuršių marių kranto
Trumpai apie Pervalką
Pervalka – tai nedidukė Neringos savivaldybės gyvenvietė, besidriekianti išilgai Kuršių marių pakrantės Pervalkos įlankoje tarp dviejų kyšulių – Arklių rago ir Pervalkos rago. Nors vasaros sezono metu Pervalkoje mėgsta atostogauti tiek lietuviai, tiek užsienio (ypač – Vokietijos) svečiai, nuolatinių gyventojų čia vos kelios dešimtys. Pervalkoje apsistoja vengiantys šurmulio ir ieškantys ramybės žmonės, šeimos su vaikais, vyresnio amžiaus poilsiautojai.
Neringos miesto savivaldybei priklauso dar trys kurortinės gyvenvietės:
- Juodkrantė (už 11 km. nuo Pervalkos šiaurės kryptimi);
- Preila (už 8 km. nuo Pervalkos pietų kryptimi);
- Nida (už 18 km. nuo Pervalkos pietų kryptimi).
Apgyvendinimas Pervalkoje
Kaip ir visoje Kuršių nerijoje, Pervalkoje rasti vietą apsistoti vasaros metu gana sunku dėl didelio turistų antplūdžio ir riboto apgyvendinimo vietų skaičiaus, todėl nakvyne reikėtų pasirūpinti iš anksto, dar prieš prasidedant sezonui.
Čia veikia svečių namai, nuomojamos nameliai ir kotedžai, kambariai privačiuose namuose, butai ir apartamentai. Numerio kaina – apie 40 – 120 eurų už parą, priklausomai nuo vasaros mėnesio, poilsio laiko ir orų prognozių (kaip ir kitose Lietuvos poilsiavietėse, esant saulėtoms dienoms nuomos kainos Pervalkoje ženkliai šokteli).
Infrastruktūra, laisvalaikis ir pramogos Pervalkoje
Pervalka – mažiausia poilsiavietė Kuršių nerijoje, kelionė pėsčiomis nuo jos vieno krašto iki kito trunka mažiau nei pusvalandį.
Pervalka siūlo unikalią galimybę mėgautis ramybe ir natūralia aplinka. Kurorte galima pasivaikščioti po pušynus, kurie driekiasi iki paplūdimio, arba dviračiu leistis į nuotykius po Kuršių neriją. Pervalkoje įkurtas dviračių punktas siūlo ir keturračių bei vaikams skirtų karietų nuomą. Tai puiki galimybė tyrinėti nuostabias pajūrio apylinkes bei mėgautis vaizdingais kraštovaizdžiais.
Pervalkos paplūdimyje galima ne tik maudytis, bet ir užsiimti įvairiais žaidimais, o vėjuotomis dienomis įsikurti specialiose palapinėse. Iki švelnaus balto smėlio paplūdimio per vaizdingą pušyną driekiasi 2 km. ilgio kelias. Prie kopų įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Pliažas čia erdvus, tad jame galima ne tik mėgautis saulės voniomis ar maudytis jūroje, bet ir žaisti įvairius paplūdimio žaidimus. Lietuvos pajūryje dažnai būna vėjuota, tad daugelis poilsiautojų į paplūdimį atvyksta su spec. palapinėmis.
Taip pat yra galimybė pasilepinti vietos žvejų siūloma šviežia žuvimi, įsigyjama žuvies rūkyklose, įrengtose tradiciniuose kuršių namuose.
Dar viena puiki pramoga - Pervalkoje galima atsipalaiduoti mobilioje pirtelėje. Ši unikali pramoga leidžia pasimėgauti sauna ant vandens. Nuomos trukmė - nuo 1 iki 5 valandų.
Iki švelnaus balto smėlio paplūdimio per vaizdingą pušyną driekiasi 2 km. ilgio kelias. Prie kopų įrengta nemokama automobilių stovėjimo aikštelė. Pliažas čia erdvus, tad jame galima ne tik mėgautis saulės voniomis ar maudytis jūroje, bet ir žaisti įvairius paplūdimio žaidimus. Lietuvos pajūryje dažnai būna vėjuota, tad daugelis poilsiautojų į paplūdimį atvyksta su spec. palapinėmis.
Nors gyvenvietė nedidelė, tačiau labai jauki ir graži – yra išlikusių XIX–XX a. sandūros pastatų, valčių prieplauka, kurioje dažnai apsilanko gulbės, o iš marių grįžtančius žvejus pasitinka būrys žuvėdrų. Pervalka – puiki vasarvietė mėgstantiems uogauti, grybauti bei žvejoti. Norintys aktyvesnio poilsio gali pažintiniu taku nukeliauti į mirusias kopas ar dviračiais nuvykti į kitas Kuršių nerijos gyvenvietes.
Restoranai ir kavinės Pervalkoje
Pervalka, įsikūrusi Kuršių nerijoje, yra mažas, tačiau jaukus kurortas, kuriame galima ne tik mėgautis nuostabiais gamtos vaizdais, bet ir skaniu maistu. Čia rasite keletą restoranų ir kavinių, pamėgtų tiek vietinių gyventojų, tiek turistų.
- Populiariausia kavinė Pervalkoje, „Marių akis“, siūlo platų meniu ir žavi lankytojus savo kokybišku maistu. Čia galima pasimėgauti tiek skaniais šaltibarščiais (6 €), tiek vištienos salotomis (10 €), tiek kiek brangesniais kepsniais, sužavėjusiais visus apsilankiusiuosius.
Adresas: Pervalkos g. 21 - „Garden“- tai grilio restoranas, siūlantis skanius kepsnius nuo 17 valandos vakaro. Čia galima išbandyti pusryčių meniu bei užkandžių, taip pat pasilepinti gurmaniškais patiekalais.
Adresas: Pervalkos g. 8A - Šeimos valdomas restoranas „Vėjopačio užeiga“ garsėja savo ypatinga atmosfera ir kruopščiai paruoštais patiekalais. Čia galite paragauti virtinių su varške ir kriaušėmis (9 €), bulvinių blynų (10 €) ar kepto upėtakio (15 €). Maistas yra kokybiškas ir šviežias, tačiau kainos šiek tiek aukštesnės.
Adresas: Pervalkos g. 19A
Renginiai Pervalkoje
Pervalka šią vasarą (2024 metais) tapo kultūros centru, kur vyko įvairūs renginiai. Vienas iš jų buvo jaunųjų muzikantų stovykla „Neringa Youth Orchestra“, kuri subūrė talentingus jaunus muzikantus. Stovyklos metu jie dalyvavo muzikinio meistriškumo kursuose, repeticijose ir koncertuose, kurie buvo skirti Neringos gyventojams ir svečiams. Jaunieji muzikantai turėjo galimybę bendradarbiauti su žinomais profesionalais, kurie dalijosi savo žiniomis ir patirtimi.
Taip pat Pervalka 2024 metais minėjo Laisvės švyturių naktį, skirtą Pasaulinei švyturių dienai ir Lietuvos švyturių laisvės 30-mečiui. Šio renginio metu vyko diskusijos apie technikos paveldo išsaugojimą, švyturių istoriją bei parodų pristatymai. Renginiai apjungė įvairius kultūrinius aspektus ir suteikė galimybę bendruomenei pasinerti į turtingą kultūrinę patirtį, klausytis muzikos ir dalyvauti kūrybiniuose užsiėmimuose.
Susisiekimas su Pervalkos miesteliu
Keltu
Klaipėdoje esanti Tarptautinė Smiltynės jūrų perkėla jungia Kuršių neriją su likusia Lietuvos teritorijos dalimi. Nors keltai sezono metu plaukia kas pusvalandį, vasarą (ypač savaitgaliais) dėl turistų gausos prie perkėlos nusidriekia ilgos automobilių eilės ir persikėlimas užtrunka kelias valandas.
Nuosavu automobiliu
Nuo pagrindinio šalies uosto – Klaipėdos – kurortas nutolęs apie 29 km. Su Klaipėda Kuršių neriją jungia Tarptautinė Smiltynės jūrų perkėla (sezono metu keltas plaukia kas pusvalandį ir gabena tiek pėsčiuosius, tiek automobilius) už kurios iki Pervalkos driekiasi puikios būklės kelias – Nidos – Smiltynės plentas 167. Nuosavu automobiliu Pervalką galima pasiekti ir iš Kaliningrado srities pusės.
Yra galimybė užsisakyti ir privačias pervežimo paslaugas mikroautobusais ar aukštesnės klasės automobiliais.
Autobusu
Autobusai į Pervalką važiuoja iš visų didesnių Lietuvos miestų (sustojama pakeliui į Nidą): Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir kt. Veikia ir tarptautiniai reisai. Autobusu Pervalką galima pasiekti ir iš Kaliningrado srities.
Vietos viešasis transportas – autobusai ir mikroautobusai – nuolat vežioja keleivius į kitas Neringos gyvenvietes – Preilą, Juodkrantę, Nidą.
Yra galimybė užsisakyti ir privačias pervežimo paslaugas mikroautobusais ar aukštesnės klasės automobiliais.
Autobusų bilietus į Pervalką galite įsigyti internetu paspaudę šią nuorodą
Dviračiu
Iš Nidos per visą Kuršių neriją nutiestas 50 km. ilgio dviračių takas, kuris driekiasi iki pat Smiltynės perkėlos ir jungia pamario kurortus, taip pat ir Pervalką, su pagrindiniu Lietuvos uostu – Klaipėda.
Lėktuvu
Tarptautinis Palangos oro uostas nuo Pervalkos nutolęs 66 km. (29 km. iki Tarptautinės Smiltynės jūrų perkėlos ir dar apie 37 km. nuo Klaipėdos iki Palangos oro uosto).
Traukiniu
Artimiausia traukinių stotis yra Klaipėdoje – apie 31 km. nuo Pervalkos.
Istorija
Kuršių nerijoje žmonių gyventa jau seniai – šiose apylinkėse archeologai aptinka akmens, žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus gaminių.
Manoma, kad Pervalkos vardu gyvenvietė pavadinta po to, kai smėlio užpustyto Naglių kaimo gyventojai savo namus pervilko į šią vietą. Kiti šaltiniai teigia, kad pavadinimas susijęs su žodžiu „pervalkas“, reiškiančiu sausumos plotą tarp dviejų vandens telkinių, per kurį anksčiau buvo velkami laivai. Keičiantis metų laikams, Kuršių nerijos žvejai savo laivus vilkdavo iš jūros pakrantės prie marių, ir atvirkščiai.
Iki XIX a. pirmosios pusės pietiniame Pervalkos rago krante stūksojo Karvaičiai – kaimas, kurį vėliau užpustė smėlis.
XIX a. viduryje dabartinę Pervalkos gyvenvietę įkūrė Naujųjų Naglių kaimo gyventojai, kurių namus taip pat pasiglemžė smėlis. Anuomet čia įkurtos penkios sodybos su pusšimčiu gyventojų, daugiausiai besivertusių žvejyba. XIX a. baigoje naujuosius namus taip pat ėmė pustyti smėlis, tad gyvenvietė perkelta dar apie 1,5 km šiauriau.
1900 m. Pervalkoje pastatyta mokykla bei Pervalkos švyturys, o 1961 m. ši gyvenvietė tapo Neringos miesto dalimi.
1933 m. Pervalka įgijo kurortinės vietovės statusą, čia pastatyta naujų namų, senieji pastatai atnaujinti, papuošti medžio raižiniais, lėkiais, įrengtas žvejų uostelis, atsirado krautuvėlė.
Po II pasaulinio karo senųjų Pervalkos gyventojų beveik neliko, gyvenvietė buvo beišnykstanti, tačiau 7 dešimtmečio pabaigoje čia ėmė formuotis kurortas, išsivystęs į puikią, ramią poilsiavietę.
Lankytinos vietos, įdomybės Pervalkoje
Paminklas Liudvikui Rėzai
Iš Karvaičių kaimo kilęs žymus Lietuvos tautosakininkas Martynas Liudvikas Rėza – viena iškiliausių Kuršių nerijos asmenybių. 1975 m. ant 53 m aukščio Skirpsto kalno jam pastatytas liaudies meistro E. Jonušo sukurtas paminklas.
Pilkosios (Mirusios) kopos
Tarp Pervalkos ir Juodkrantės esančios mirusios kopos – vienas įspūdingiausių kraštovaizdžio elementų Kuršių nerijoje. Pilkosiomis kopomis jos vadinamos dėl vietinės augalijos spalvos. Tarp 1675 ir 1934 metų čia buvo smėlio užpustyti net 4 Naglių kaimai. Nuo kopos atsiveria nuostabi Kuršių nerijos panorama: vienoje pusėje matomos Kuršių marios, o kitoje – Baltijos jūra.
Pervalkos švyturys
Ties Arklių ragu stūksantis 14 m aukščio statinys dar vadinamas Arklių švyturiu. Tai – 1900 m. prie Pervalkos, ant dirbtinės Kuršių marių salos, pastatytas navigacinis ženklas, siunčiantis baltos šviesos signalus, matomus 13 km. spinduliu. Jis veikia automatiškai.
Daugiau informacijos apie lankytinos vietas Pervalkoje ir Kuršių nerijoje
- Pervalkos lankytinos vietos – Skaityti čia
- Visos Kuršių nerijos (Neringos) lankytinos vietos – Skaityti čia
Šis tekstas yra "PrieJūros.LT" nuosavybė – jį draudžiama kopijuoti, plagijuoti ir naudoti be "PrieJūros.LT" sutikimo.