Kretinga, Kretingos miesto informacija, istorija ir įdomybės

Trumpai apie Kretingą

Kretinga – tai vienas seniausių vakarų Lietuvos miestų, urbanistikos paminklas, turintis apie 22 tūkst. nuolatinių gyventojų. Kretinga nuo šalies uostamiesčio – Klaipėdos – nutolusi 21 km į šiaurės rytus, o nuo pagrindinio šalies kurorto – Palangos –11 km į rytus.

Apgyvendinimas

Kadangi Kretinga – nedidelis Lietuvos pajūrio miestas, nelaikomas kurortu, čia turistų apgyvendinimo sektorius nėra labai platus. Mieste veikia keletas viešbučių bei svečių namų, nedidelė kambarių, butų bei namelių pasiūla ir privačiame sektoriuje. Nuomojamos sodybos prie vietinių vandens telkinių. Kambarį išsinuomoti čia galima už 20-30 eurų, aukštesnės klasės apartamentus – už 45 – 100 eurų.

Infrastruktūra, laisvalaikis ir pramogos

Upė Akmena Kretingos miestą dalija į dvi dalis, kurias jungia keturi tiltai. Didesnė miesto dalis nusidriekusi rytiniame krante, kur yra ir miesto aikštė, savivaldybė, rajono kultūros centras. Šiauriniame krante stūkso Tiškevičių dvaro rūmai, kuriuose įkurtas muziejus su žiemos sodu, parku, malūnu.

Naktinių klubų Kretingoje nėra, nes paprastai žmonės linksmintis vyksta į visai netoli esantį trečią pagal dydį Lietuvos miestą – Klaipėdą, kuris garsėja pramogų gausa, ypač vasaros sezono metu. Tačiau norintys pavakaroti Kretingos svečiai gali užsukti į keletą čia veikiančių jaukių ir smagių kavinių.

Kretingoje gausu drabužių prekyviečių, veikia kelios didesnės maisto prekių parduotuvės. Mieste taip pat yra geležinkelio stotis, paštas, rajono ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras.

Susisiekimas

Nuosavu automobiliu
Iš šalies sostinės Vilniaus į Kretingą galima atvykti magistraliniu keliu E272 (atstumas – apie 300 km.), o magistraliniu keliu A11 iš Kretingos galima nuvykti į pagrindinį Lietuvos kurortą – Palangą, esantį vos už 11 km.

Autobusu
Kretingą autobusu lengvai galima pasiekti atvykus į Klaipėdą, esančią vos už 20 km., tačiau yra ir tiesioginiai reisai iš daugelio Lietuvos miestų ir miestelių.

Dviračiu
Nuo netoli Kretingos esančios Vydmantų gyvenvietės dviračių taku galima pasiekti Palangą.

Lėktuvu
Tarptautinis Palangos oro uostas nuo Kretingos nutolęs apie 11 km.

Traukiniu
Kretingoje veikia geležinkelių stotis, tad čia galima atvykti ir traukiniu.

Istorija

Kretingos (Cretyn) vardas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1253 m.: Kuršo vyskupo Henriko rašte Kretinga minima kaip svarbi kuršių gyvenvietė.
1253 m. dalis Kretingos žemių atiteko Livonijos ordino magistrui, tačiau po Durbės mūšio Kretingos pilis sukilo prieš ordiną. 1263 m. kryžiuočiai prieš pilį surengė du Kryžiaus žygius – pirmasis žygis nepavyko, o antrojo žygio metu pilis buvo užimta, gyventojai išžudyti, o pats pastatas sudegintas.

Nuo XV a. istoriniuose šaltiniuose aptinkamas Kretingos dvaras, o 1609 m. čia besikuriančiam miestui suteiktos Magdeburgo teisės. Panašiu metu Kretingoje pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, įsteigta bernardinų vienuolija ir pastatyti vienuolyno rūmai, o po dešimties metų pastatyta ir pirmoji mūrinė Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Pranciškaus bažnyčia.

1874 m. Kretingą nupirko grafas Juozapas Tiškevičius, kuris čia įkūrė savo šeimos rezidenciją.

Nuo XIX – XX a. Kretinga ėmė sparčiai plėstis: čia vyko turgūs, baigtas tiesti geležinkelis iš Klaipėdos, įkurta gintaro apdirbimo įmonė, vilnų karšykla, lentpjūvė, aliejinė,  pastatytas garinis malūnas, elektros stotis, įkurtas vilnų audinių fabrikas. Kretinga tapo valsčiaus centru.

XIX a. pab. - XX a. pr., Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu, Kretingoje veikė keletas nelegalių lietuviškų mokyklų, lietuvių spaudą apylinkėse slapta platino knygnešiai.

Per Antrąjį pasaulinį karą Kretinga buvo subombarduota, o miesto centras – sudegintas. Vėliau, Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Kretingos apylinkėse veikė partizanų būriai (1990 m. Lietuva atgavo nepriklausomybę).
1993 m. patvirtintas dabartinis Kretingos herbas.

Lankytinos vietos, įdomybės

Kretingos muziejus su žiemos sodu, parkas, dvaro vandens malūnas
Muziejus įrengtas XVIII a. antros pusės – XX a. pradžios Kretingos dvaro sodyboje. Čia išlikusiuose dvaro rūmuose su oranžerija šiuo metu veikia archeologijos, numizmatikos, dvaro istorijos ir kultūros ekspozicijos. Greta muziejaus plyti XVIII a. įkurtas dvaro parkas, užimantis 23 ha teritoriją. Kretingos dvare stovėjęs medinis vandens malūnas žinomas nuo XVI a. Dabar čia veikia Kretingos muziejaus etnografijos ekspozicija.

Kretingos senamiestis
Senoji Kretingos miesto dalis (31,3 ha) – tai archeologijos ir urbanistikos paminklas. Ji yra stačiakampio plano, surojektuota 1607 m. Valakų reformos metu.

Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
Tai – 1617 m. pastatyta ir 1908 m. perstatyta pagal lenkų architekto S. Odrzivolskio projektą vienbokštė trinavė bazilikinė  bažnyčia, turinti ir gotikos, renesanso bruožų. Bažnyčios interjere susipina renesanso ir baroko stiliai.

Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia
Ši bažnyčia Kretingoje pastatyta maždaug prieš šimtmetį. Joje galima išvysti originalius XVIII a. pagamintus barokinius vargonus.

Penki Kretingos vienuolynai:
Bernardinų (pranciškonų) vienuolynas
Šv. Jėzaus Širdies pranciškonių misionierių kongregacija
Motinos Teresės seserų vienuolynas
Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Dievos Pagalbos seserų pranciškonių namai
Šv. Klaros seserų vienuolynas

Grafų Tiškevičių neogotikinė koplyčia
1893 m. naujosiose Kretingos kapinėse pastatyta Grafų Tiškevičių neogotikinė koplyčia. Koplyčios autorius tiksliai nežinomas, tačiau spėjama, kad tai – architekto Karlo Eduardo Strandmano kūrinys.

Paminklas „Laisvė“
1930 m. skulptoriaus Roberto Antinio sukurta skulptūra mena . Sovietinės okupacijos metais paminklas buvo nugriautas, tačiau 1990 m. vėl atstatytas.

Paminklas Jurgiui Pabrėžai
Priešais žymiausią Kretingos bažnyčią galima išvysti ir 1993 m. pastatytą paminklą Jurgiui Pabrėžai. J. Pabrėža laikomas vienu iškiliausių XIX a. švietėjų: jis buvo kunigas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas. Paminklo skulptorius – Algirdas Bosas, architektas – Saulius Manomaitis.

Paminklas J. K. Chodkevičiui
2009 m. minint Kretingos savivaldos 400-ąsias metines pastatytas paminklas miesto įkūrėjui Jonui Karoliui Chodkevičiui. Praviras duris menančio paminklo architektas – Adomas Skiezgelas.

Pelėdos kalnas
Greta Kretingos iškilęs Pelėdos kalnas, nuo kurio atsiveria miesto panorama.

 
Šis tekstas yra "PrieJūros.LT" nuosavybė – jį draudžiama kopijuoti, plagijuoti ir naudoti be "PrieJūros.LT" sutikimo.