Klaipėda

Trumpai apie Klaipėdą

Klaipėda – Lietuvos uostas, trečiasis pagal dydį šalies miestas, esantis Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, prie Dangės upės žiočių. Čia nuolat gyvena apie 160 tūkstančių žmonių. Klaipėdai, kaip ir daugeliui pajūrio miestų, būdingas drėgnas ir vėjuotas klimatas, pasižymintis orų nepastovumu.
Klaipėdos miestui priklauso ir Smiltynės bei Girulių vasarvietės.

Apgyvendinimas

Mieste veikia apie pusšimtį viešbučių  bei svečių namų, yra du hosteliai, kempingas. Taip pat gerai išplėtota kambarių ir butų nuoma privačiame sektoriuje. Nuomojamos netoli miesto esančios sodybos. Standartinio dviviečio kambario kaina uostamiestyje – 40-45 eurai. Aukštesnės klasės privatūs ar viešbučių apartamentai gali kainuoti 90-180 eurų. Tuo tarpu miegama vieta hostelyje ar vieta kempinge kainuoja apie 10-20 eurų.

Infrastruktūra, laisvalaikis ir pramogos

Klaipėdos senamiestis įsikūręs kairiajame Dangės upės krante, ties žiotimis. Jam būdingas kompaktiškas išplanavimas, vokiškosios bei skandinaviškosios architektūros elementų gausa. Tarpukariu uostamiesčio senamiestis buvo laikomas vienu gražesnių Šiaurės Europoje, tačiau nemažą dalį architektūrinio paveldo sunaikino Antrasis pasaulinis karas.

Klaipėdos viešojo transporto sistema yra labai patogi, keleivius veža ir maršrutiniai taksi.

Čia netrūksta kavinių, barų bei naktinių klubų, vasaros metu nuolat vyksta koncertai, festivaliai ir kiti pramoginiai renginiai. Tačiau Klaipėdoje laisvalaikį turiningai gali praleisti ir šeimos su vaikais, ramaus poilsio bei kultūros mėgėjai – uostamiestyje yra apie dešimtį muziejų, keturi teatrai, trylika parkų, veikia unikalus jūrų muziejus ir delfinariumas. Kasmet liepos mėnesio pabaigoje čia rengiama Jūros šventė, kuri į Klaipėdą sukviečia žmones iš visos Lietuvos. Taip pat uostamiestį garsina kasmet rengiamas tarptautinis pilies džiazo festivalis, laivų paradas bei rugpjūčio pirmąją dieną minimas miesto gimtadienis.

Klaipėdoje yra geležinkelio ir autobusų stotys, jūrų uostas, keturios katalikų bažnyčios, trys sinagogos, viena evangelikų liuteronų bažnyčia. Miestą supa trys miškai: Klaipėdos, Girulių ir Smiltynės, per jį teka trys upės: Akmena (dar vadinama Dange), Smeltalė ir Kretainis.
Klaipėda – svarbus vakarų Lietuvos ekonomikos centras bei tarptautinis transporto mazgas.

Susisiekimas

Keltu
Klaipėdoje esanti Tarptautinė Smiltynės jūrų perkėla jungia Kuršių neriją su likusia Lietuvos teritorijos dalimi. Nors keltai sezono metu plaukia kas pusvalandį, vasarą (ypač savaitgaliais) dėl turistų gausos prie perkėlos nusidriekia ilgos automobilių eilės ir persikėlimas užtrunka kelias valandas.

Nuosavu automobiliu
Nuo šalies sostinės Vilniaus Klaipėda nutolusi apie 300 km. Ją galima pasiekti magistraliniu keliu A1, jungiančiu visus tris didžiuosius šalies miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Magistraliniu keliu A13 iš Klaipėdos galima nuvykti į Lietuvos kurortą  Palangą ir kaimynės Latvijos kurortą Liepoją.

Autobusu
Į Klaipėdą autobusai atvyksta iš daugelio Lietuvos miestų ir miestelių. Čia dažnai sustoja  ir autobusai, vežantys keleivius į pajūrio kurortus: Palangą, Nidą. Veikia ir tarptautiniai reisai.

Dviračiu
Dviračių takas Klaipėdą jungia su Palangos kurortu, o nuo Smiltynės jūrų perkėlos dviračių taku galima pasiekti Kuršių nerijos poilsines gyvenvietes: Juodkrantę, Pervalką, Preilą ir Nidą.

Lėktuvu
Tarptautinis Palangos oro uostas nuo Klaipėdos nutolęs apie 37 km.

Traukiniu
Klaipėdoje veikia stambus geležinkelių mazgas, aptarnaujantis uostą. Greitieji keleiviniai traukiniai iš Klaipėdos vyksta į sostinę bei kitus šalies miestus.

Istorija

Klaipėdos teritorijoje nuo pirmųjų mūsų eros amžių kūrėsi kuršių gyvenvietės. Dabartinio miesto pradžia laikomi 1252 m., kai Dangės upės žiotyse buvusią gyvenvietę nusiaubė Livonijos ordinas ir Kuršo vyskupas, o jos vietoje pastatė Memelburgo pilį.

Senasis, vokiškas Klaipėdos pavadinimas Memel, Memela, Mimela ir pan. yra hidroniminės kilmės. Spėjama, jog skalviai ir kuršiai (šioje teritorijoje gyvenusios baltų gentys) taip vadino Nemuno tėkmę žemupyje. Vėliau šį vardą naudojo ir Vokiečių ordinas. Pilis ir miestas pavadinti Memelio vardu manant, kad Marių sąsmauka ties Dangės upe – tai Nemuno žiotys. Žemaitiško miesto pavadinimo – Klaipėda – kilmė nėra žinoma. Istoriniuose šaltiniuose šis vardas (Caloypede, vėliau – Klawppeda) atsiranda XV a. pradžioje, kai paminimas Vytauto laiškuose bei derybų su Kryžiuočių ordinu santraukose.

Intensyviai Klaipėdos apylinkėse gyventojai ėmė kurtis tuomet, kai buvo nustatyta nuolatinė siena tarp Ordino ir Lietuvos (po Melno taikos sutarties pasirašymo). Vokiečių pirkliams buvo suteikta galimybė nevaržomai keliauti į Lietuvą ir naudotis Žemaitijos vandens keliais. Tai lėmė spartų Klaipėdos vystymąsi XVI a. – čia susikūrė pirmieji amatų cechai, įsteigta pirklių gildija, imti statyti laivai, prasidėjo jūrų prekyba. XVII a. be lietuvių ir vokiečių Klaipėdoje kūrėsi anglai, škotai, švedai, olandai, danai. XVIII a. vid. anglų pramonininkų ir prekybininkų dėka Klaipėdoje išvystytas medienos eksportas, ji tapo didžiausiu regiono uostu. 1725 ir 1731 m. Klaipėdoje įkurtos odos dirbtuvės – pirmosios pramonės įmonės uostamiestyje. 1904 m. čia įrengtas elektrinis tramvajus.

Nuo XVI a. vid. Klaipėda priklausė Prūsijos hercogystei, o nuo XVIII a. pr. – Prūsijos karalystei. 1629–1635 m. miestą valdė Švedija, o 1757–1762 m. (Septynerių metų karo metu) ji priklausė Rusijos imperijai. Napoleonui nugalėjus prūsus, 1807–1808 m. Klaipėda tapo Prūsijos karaliaus šeimos ir karališkojo dvaro rezidencija, faktiškai – laikinoji Prūsijos sostinė. 1871 m. Klaipėda, kartu su Prūsija, tapo Vokietijos imperijos dalimi. 1920 m. pagal Versalio sutartį Klaipėdos kraštą valdė Antantė. 1923 m. sukilus Klaipėdos krašto gyventojams, miestas prijungtas prie Lietuvos Respublikos. Tarpukario metais Klaipėdos kraštas sudarė autonominę teritoriją, kurios statusą apibrėžė Lietuvos ir Europos didžiųjų valstybių pasirašyta Klaipėdos konvencija. 1939 m. miestą užėmė nacistinė Vokietija., o 1945 m. jį, kaip ir visą likusią Lietuvos teritoriją, užgrobė Sovietų Sąjunga.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. įkurtas Klaipėdos universitetas. 1997 m. čia įsteigta laisvoji ekonominė zona, 2003 m. atidarytas Klaipėdos kruizinių laivų terminalas.

Lankytinos vietos, įdomybės

Lietuvos jūrų muziejus
Šiame muziejuje visus metus veikia akvariumai, įvairios jūros floros bei faunos ekspozicijos, pajūrio paukščių ir žinduolių ekspozicijos, delfinariumas, laivybos istorijos ekspozicija. Daugiau informacijos: www.muziejus.lt

Laikrodžių muziejus
Čia galima išvysti laikrodininko dirbtuves, veikia laikrodžių konstrukcijų istorijos nuo seniausių laikų iki šių dienų paroda, atskleidžiama laikrodžių formų raida nuo Renesanso iki Moderno, kiemelyje veikia Saulės laikrodžių parkas.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
Nuolatinės ekspozicijos čia veikia nuo 1992 m. Iš pradžių atidarytos priešistorės, numizmatikos, kartografijos ekspozicinės sales, o 2000 m. įrengta paskutinė sale - „Klaipėda ir kraštas 1939–1960 m.“

Klaipėdos pilies muziejus
2002 m. Pilies muziejus įsteigtas minint Klaipėdos miesto 750-ies metų jubiliejų. Jame eksponuojami kuršių ginklai bei papuošalai, pateikiamos pilies ir miesto įsteigimo raštų kopijos bei schemos, eksponuojami XIV–XV a. Klaipėdos pilyje rasti buities daiktai.

Kalvystės muziejus
1992 m. Kalvystės muziejus atidarytas šaltkalvio Fr. Grimo kalvės vietoje. Ekspozicijoje pateikiami įvairiose Klaipėdos kalvėse pagaminti dujiniai žibintai, žemės ūkio padargai, darbo įrankiai, Klaipėdos krašto kapinių kryžiai, tvorelės, varteliai, Didžiosios Lietuvos kryžiai – saulutės, architektūrinės Klaipėdos senamiesčio namų detalės, žvejybos įrankiai, namų apyvokos daiktai.

Skulptūrų parkas
1970–1977 m. centrinėje Klaipėdos miesto dalyje įrengtas Skulptūrų parkas, kuriame stovi 116 modernių skulptūrų. Čia galima išvysti net 67 skirtingų kūrėjų darbus.

Rezistencijos ir tremties ekspozicija
Rezistencijos ir tremtiesekspozicija atidaryta buvusio sovietinio valstybės saugumo (KGB) Klaipėdos padalinio rūsyje. Čia lankytojams atveriamos dvi kameros, kuriose galima susipažinti su Klaipėdos krašto gyventojų tremties istoriją bei įvairia informacija apie partizaninį judėjimą Vakarų Lietuvoje 1945–1954 m.

Paminklas vieningai Lietuvai „Arka“

2003 m., minint Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva 80-ąsias metines, Klaipėdos centre pastatytas 150 tonų sveriantis, 8,5 metro aukščio „Arkos“ paminklas. Iš raudonojo granito pagaminta mažoji arkos kolona simbolizuoja Mažąją Lietuvą, o pilkoji – Didžiąją Lietuvą. Viršutinė dalis yra tarsi nuskelta ir vaizduoja Karaliaučiaus sritį (Kaliningradą), šiuo metu priklausančią Rusijai. Ant paminklo iškalti „Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva“ (aut. – Ieva Simonaitytė). „Arkos“ autorius – Arūnas Sakalauskas.

Bažnyčios ir maldos namai:

Katalikų bažnyčios:

Kristaus Karaliaus bažnyčia
Marijos Taikos Karalienės bažnyčia
Šv. Juozapo Darbininko bažnyčia
Šv. Kazimiero bažnyčia

Stačiatikių cerkvės:

Klaipėdos Mykolo Apvaizdos cerkvė
Klaipėdos visų Rusijos Šventųjų cerkvė
Klaipėdos Šv. kankinių Veros, Nadeždos ir Liubovės bei jų motinos Sofijos šventykla

Sentikių cerkvės:

Klaipėdos sentikių cerkvė
Klaipėdos Švč. Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė

Liuteronų bažnyčia:

Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčia

Kiti maldos namai:

Klaipėdos evangelikų baptistų bažnyčia
Klaipėdos naujoji apaštalų bažnyčia

 

Šis tekstas yra "PrieJūros.LT" nuosavybė – jį draudžiama kopijuoti, plagijuoti ir naudoti be "PrieJūros.LT" sutikimo.

Galerijos (Klaipėda)

Video (Klaipėda)

Šiame kurorte poilsiautojai rekomenduoja

  • Mėgautis ramiu poilsiu 118 poilsiautojai(-ų)
  • Leisti laiką paplūdimyje 88 poilsiautojai(-ų)
  • Lankyti turistines vietas (muziejus, gamtos paminklus, kurorto istorines vietas ir pan.) 68 poilsiautojai(-ų)
  • Važinėtis dviračiu 57 poilsiautojai(-ų)
  • Lankytis kavinėse, restoranuose, baruose 46 poilsiautojai(-ų)
  • Lankytis renginiuose / festivaliuose / koncertuose / parodose 42 poilsiautojai(-ų)
  • Dalyvauti ekskursijose 37 poilsiautojai(-ų)
  • Sportuoti 29 poilsiautojai(-ų)
  • Apsipirkinėti 26 poilsiautojai(-ų)
  • Lankytis naktiniuose klubuose 16 poilsiautojai(-ų)
  • Lankytis SPA / Sanatorijose 13 poilsiautojai(-ų)

Poilsiautojų atsiliepimai apie miestą Klaipėda:

  • mums patiko ramybe.tvarkinga aplinka..gavome tikrai poilsio ir energijos gera doze.Svetlana
    (Kaunas, Lietuva)
    2018 13 d.
  • Arti jura,kur nuo kranto galima grozetis iplaukianciais ir isplaukianciais laivais, nuostabios kopos, miskas.. Vietoje geros apsipirkimo galimybes, cia pat Klaipeda.Violeta
    (Nordrhein-westfalen - monheim am rhein, Vokietija)
    2018 08 d.
  • Mierīga, klusa atpūta pie dabasLita
    (Lubāna, Latvija)
    2018 04 d.
  • Viskas arti. Susisiekimas puikus.Dalia
    (Eskilstuna , Švedija)
    2018 13 d.
  • ramus poilsis prie jūros ir puikus miškasNadiežda
    (Kaunas, Lietuva)
    2018 28 d.
  • švara, tvarka, tyla, ramybė ir galimybė greitai pasiekti Klaipėdą.Vilma
    (Druskininkai, Lietuva)
    2018 28 d.
  • Miesto architektūra, aplinka - uostasGintarė
    (Vilnius, Lietuva)
    2018 22 d.
  • Labiausiai patiko tai, kad labai labai arti jura.Inga
    (Marijampole, Lietuva)
    2017 25 d.
  • Aizrautīgs, interesants vadītājs, garšīgas vakariņas, brokastis, interesanta muzeja ekspozīcijaDaiga
    (Jelgavas novads, Latvija)
    2017 21 d.
  • Wunderbare Ostsee, ausgezeichnete Basis für Ausflüge, sehr gute Infrastruktur für alle Arten von guter, anregender ErholunHenning
    (Berlin, Vokietija)
    2017 10 d.
  • Klaipeda salia, Palanga salia.. abu miestai nuostabus!Asta
    (Leicester, Jungtinė Karalystė)
    2017 06 d.
  • saunu tas kad sale juros vartai,tvarkinga aplinka ramumasAsta
    (Kaunas, Lietuva)
    2017 04 d.
  • Jaukus ir gražus senamiestisAida
    (Kaunas, Lietuva)
    2017 04 d.
  • Patogus susisiekimas. Netoli paplūdimys. Tinkama vieta poilsiui.Rasa
    (Varėna, Lietuva)
    2017 03 d.
  • Gražus miestas, netoli jūros. Haroldas
    (Regensburg , germany, )
    2017 19 d.
  • Pajūris, miškai, galimybė greitai pasiekti miestą autobusu, pasivaikščiojimai pajūriu, mišku link antros Melnragės ir GiruliųOnutė
    (Vilnius, Lietuva)
    2017 13 d.
  • Malonus miestas ir tiek.Lina
    (Šiauliai, Lietuva)
    2017 25 d.
  • Malonus ir nuoširdus žmonesAsta
    (Vilnius, Lietuva)
    2017 18 d.
  • Gražiai sutvarkytas senamiestis. Rasa
    (Vilnius, Lietuva)
    2017 18 d.
  • Viskas: nuoširdūs žmonės, aplinka...Jolita
    (Jonava, Lietuva)
    2017 13 d.
1 2