Žemaičių alka Šventojoje

Žemaičių alka Šventojoje - 1

Atnaujinta 2021 m. gruodžio mėn. 16 d.

Žemaičių alka (Šventojoje)

Alka yra neatsiejama mūsų istorijos dalis. Laikais, kada mūsų kraštuose vyravo pagonybė, alka buvo vieta, kuri išsiskyrė savo šventumu. Čia ne tik vykdavo apeigos, bet ir buvo atliekami įvairiausi ritualai. Pagonybės laikais, tai buvo mūsų protėvių šventykla.

Šventojoje ant kopos esanti Žemaičių alka su paleoastronomine observatorija yra vieta, kurią vertą aplankyti ne tik žmonėms, kuriuos domina istorija. Alka gali būti puiki vieta norintiems aplankyti reikšmingiausius kultūros paveldo objektus.

ŽEMAIČIŲ ALKOS ŠVENTOJOJE ISTORIJA

Krikščionybei atsiradus Lietuvoje, alkų vietose buvo pastatyti kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai bei kiti simboliai, kurie simbolizuoja vyraujančią krikščionybę. Nėra išimtis ir Šventojoje esanti alka. Žemaičių alkoje yra įrengti ąžuoliniai stulpai, kurie atitinka Baltų mitologijos deivių ir dievų vardus. Tiesa, tai nėra originali šventvietės buvimo vieta, kadangi čia ji buvo atkelta iš ant Birutės kalno XIV/XV a. buvusios alkvietės.

Šventojoje esanti Žemaičių alka yra įrengta 1998 metais. Ši vieta yra ypatinga tuo, jog čia mediniai kryžiai yra išdėstyti pagal Palangoje ant Birutės kalno buvusios dangaus kūnų stebyklos modelį. Laikantis šio išdėstymo principo, pagal saulės metamus šešėlius galime nustatyti baltų kalendorinių švenčių datas. 

Yra manoma, kad vietoje, kur dabar yra Žemaičių alka, ten kadaise stovėjo Elijos gyvenvietės medinė bažnyčia.

BALTŲ DIEVŲ STULPAI

Žemaičių alka Šventojoje žavi mediniais išdrožtais baltų dievų stulpais. Apsilankę alkoje galite sutikti:

  • Perkūną – žemės atmosferos ir gamtos valdytoją;
  • Aušrinę – Veneros deivę;
  • Žemyną – vaisingos žemės ir viso kas gyvą deivę;
  • Austėją – šeimos gausintoją bei bičių deivę;
  • Patrimpą – karo sėkmės ir derlingumo dievą;
  • Patulą – mirties, prūsų požemio dievą;
  • Velnią – pelkių, požemių dievą;
  • Ladą – meilės ir grožio deivę;
  • Saulę – Mėnulio žmoną;
  • Mėnulį – augalijos auginimo skatintoją ir nakties šviesos dievą.

Archeologinių kasinėjimų metu buvo rasta kelių metų senumo stulpas. Jis – 2 metrų aukščio. Stulpe buvo galima įžvelgti ir pelėdos bruožų turinčią deivės kaukę. Šiuo metu ji yra atkartota ir pavadinta Žemaičių alkos skulptūra.

TRADICIJOS VYRAUJANČIOS ŠVENTOJOJE ESANČIOJE ŽEMAIČIŲ ALKOJE

Įspūdingiausias laikas apsilankyti Žemaičių alkoje – vakaras. Tuomet, kai saulę nusineša jūra. Būtent saulei leidžiantis galime pamatyti jos metamus šešėlius. Šešėliai padeda apskaičiuoti kalendorines šventes, tokias kaip: Rasos (birželio 22 d.); Užgavėnes; Kalėdas; Gandro dieną; Jorės šventę; Deivės Mildos šventę bei kitas.

Ant Žemaičių alkos kopos Šventojoje, esančioje visai greta sveikatos centro „Energetikas“ kasmet vyksta šių kalendorinių švenčių minėjimai. Liepos 6 dieną – giedama tautiška giesmė.

Kontaktai, informacija

Adresas
Žemaičių alkas, Palanga Žemėlapis