Birutės kalnas Palangoje

Birutės kalnas Palangoje - 1

Atnaujinta 2022 m. sausio mėn. 10 d.

BIRUTĖS KALNAS

Turbūt nėra žmogaus, negirdėjusio nieko apie Birutės kalną. Birutės kalnas – reliktinė kopa, esanti greta Palangos botanikos (Birutės) parko šone, visai arti jūros. Tai dar vienas grafų Tiškevičių kūrinys, kuris yra Palangos dvaro sodybos dalis. Birutės miško, kadaise šventu laikyto, apsuptyje stūkso 21 metrą virš jūros lygio iškilęs Birutės kalnas. Nuo jo atsiveria niekada nepabostantis reginys – Palangą skalaujančios Baltijos jūros bangavimas. Šis kalnas – gražiausias ir svarbiausias Palangos akcentas, turintis ne tik savo architektūrinę, bet ir istorinę vertę. Į Birutės kalną plūsta tiek vietinių, tiek turistų gausūs srautai.

Birutės kalno legenda

Bajoras Vidmantas, gyvenęs XIV a. Palangoje, turėjo dukterį vardu Birutė. Ši buvo pasakiško grožio, labai kilnios širdies. Ji ugnies deivei Praurimei prižadėjo visą gyvenimą kurstyti aukuro ugnį. Šį pasižadėjimą galėjo nutraukti tik kunigaikštis.

Kadaise iš karo žygio jodamas kunigaikštis Kęstutis pamatė pasakiško grožio vaidilutę Birutę. Ją pamilo vos pamatęs ir nieko nelaukęs pasiūlė Birutei tekėti už jo. Mergina sutiko. Kunigaikštis Kęstutis įsakė toje vietoje pastatyti rūmus, o patį kalną pavadinti mylimosios Birutės vardu. Po judviejų vestuvių jie susilaukė sūnaus ir pavadino jį Vytautu.

Po mylimojo Kęstučio mirties Birutė atsisakė būti pakrikštyta. Ji grįžo į Palangą ir apsigyveno rūmuose, kuriuos kunigaikštis Kęstutis įsakė pastatyti. Būdama labai kilnios širdies Birutė buvo atidi paprastiems žmonėms ir stengėsi padėti jiems kaip tik galėdama todėl buvo labai gerbiama žmonių ir net laikoma šventąja.

Mirus kunigaikštienei, ji buvo palaidota Birutės vardu pavadinto kalno viršūnėje. Jos kapą nuolatos lankė ir krikščionys prašydami palengvinti dar žemėje gyvenančių žmonių vargus. Istorikas M. Strijkovskis teigia, kad žemaičiai ir kuršiai tą kalną vadino šventos Birutės vardu.

Ši, Birutės kalno, legenda žmonėms tapo lietuviškumo simboliu, kuris skatino tautinį išlikimą. Sovietinės okupacijos metu šis kalnas žmonėms priminė pareigą išsaugoti ryšį su savo namais, kultūra ir tėvyne.  

Birutės parko koplyčia

Ant Birutės kalno stovi Birutės kalno koplyčia. Mūrinė raudonų plytų koplyčia buvo sukurta pagal K. Majerio projektą. Neogotikinio stiliaus Birutės kalno koplyčia buvo pastatyta 1869 metais norint įtvirtinti krikščionybę. Kiek vėliau, 1976 metais, ši koplyčia buvo papuošta dailininko L. Pociaus sukurtais septyniais vitražais. Koplyčia yra pavadinta Šv. Jurgio vardu. Jurginės palangiškiams buvo labai svarbi šventė. Ji žymi pavasario pradžią, o mūsų senoliams tai buvo gyvenimo atgimimo metas.

Birutės kalno papėdėje – lurdas

Prieš pat užlipant į Birutės kalną jo papėdėje stovi vienas dažniausiai lankomų objektų – Lurdas. 1899 metais grotą iš apylinkėse surinktų akmenų sumūrijo meistras iš Prancūzijos – Bonhomme. Savo forma jis priminė Prancūzijoje piligrimų labai dažnai lankomą Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo vietą.

Povestuvinės grafų Tiškevičių kelionės metu grafai aplankė tikrąjį Lurdą, esantį Prancūzijoje. Grafo Felikso Tiškevičiaus žmonai Antaninai, kaip manoma, Lurdas paliko didžiulį įspūdį, tad jos pageidavimu Lurdas buvo pastatytas ir Birutės kalno papėdėje.  

Lurdo nišoje šiuo metu stovi tradicinė Šv. Marijos akmeninė skulptūra, kurią padovanojo menininkas Vilius Orvydas.

Priešais Lurdą stovi aukuras. Jis yra uždegamas tik kultūrinių renginių metu.

Skulptūra „Tau, Birute“

1965 metais Birutės kalno papėdėje buvo pastatyta skulptūra. Skulptūra vaizduoja grakščią stilizuotą vaidilutę. Ji skirta priminti legendą apie vaidilutę Birutę, kuri prisižadėjo ugnies deivei Praurimei saugoti šventąją ugnį.

Vaidilutės statula stovi ant akmens manomoje kunigaikštienės Birutės laidojimo vietoje. Ant minėto akmens yra iškaltas užrašas: „Tau, Birute“.

Šios skulptūros aukštis siekia 1,5 metrų. Jos autorė – skulptorė Konstancija Petrikaitė-Tulienė. Autorė yra pirmoji moteris Lietuvoje, pradėjusi kurti metalo plastikos darbus.

Renginiai birutės kalne

  • Baltų vienybės sąšaukos minėjimas
    Ant Birutės kalno yra įžiebiama ugnis, kuri vienija visus susibūrusius paminėti baltų vienybės dieną. Minėjimo metu yra giedama tautinė giesmė, dalijamasi mintimis.
  • Kasmetinė Jurginių šventė „Jurgi, paimk raktus!“
    Šios šventės metu į Palangos Birutės parką suguža folkloro kolektyvai iš visos Lietuvos. Renginio metu skamba gražiausios liaudiškos melodijos, yra sukami rateliai ir šokami šokiai. Taip pat Birutės kalno koplyčioje vyksta pamaldos.
  • Kultūros valanda „Kartu su Maironiu ant Birutės kalno“
    Birutės kalnas buvo dažnai minimas vieno garsiausių lietuvių poetų Maironio kūryboje. Šio renginio metu dalyviai skaito, pasakoja, dainuoja vertingiausius poeto kūrinius ar jų ištraukas.
  • Pažintinės ekskursijos
    Palangoje vyksta begalė pažintinių ekskursijų, kurių tikslas yra supažindinti Palangos miesto gyventojus ir turistus su miesto architektūra, kultūra, istorija. Nei viena ekskursija, turbūt, neapsieina be Birutės kalno. Ekskursijų metu, aplankant Birutės kalną, dalyviai yra pakviečiami apžiūrėti mūrinę koplyčią, išgirsti kalno istoriją bei legendas.
  • Birutės parko diena
    Renginio metu yra naujai atskleidžiamas Birutės parko grožis pasitelkiant vis kitokią temą. Lankytojai vykstant renginiui yra skatinami prisiminti kurorto istoriją bei ramiai praleisti laiką kurorte esančiame parke ir istoriniame Birutės kalne.

Ant birutės kalno – šviesulių stebykla

Istorinis Birutės kalnas buvo tirtas daug kartų. Jį tiriantys archeologai atskleidė svarbią paslaptį – čia kadaise buvo dangaus šviesulių stebykla. Tai buvo įrenginys, kurį sudarė vienuolika stulpelių. Jie buvo išdėstyti ant pylimo laikantis tam tikros sistemos. Šioje aikštelėje buvo labai patogu stebėti Saulės ir Mėnulio laidą į jūrą.

Mokslininkai nustatė, kad stulpelių išdėstymas turėjo reikšmę. Tam tiktas išdėstymas žymėjo ypatingas kalendorines datas, kurios buvo svarbios tuo metu gyvenantiems žmonėms, pavyzdžiui, lygiadienius, saulėgrįžas ir kt.

Pagrindinė šventyklos ašis atskleidė, kad balandžio 23-oji diena palangiškiams buvo labai svarbi. Tai pavasario pradžios šventė, iki šiol vadinama Jurginėmis.

Norint įsigilinti į kurorto istoriją, pasigrožėti atsiveriančiu gražiu reginiu į ošiančią jūrą ar pasidžiaugti vėjo draikomų medžių šlamėjimu kviečiame užsukti į Birutės kalną. Gamtos apsuptyje ne tik atsipalaiduosite, bet ir atitrūksite nuo jus supančių slogių minčių.

Kontaktai, informacija

Adresas
Vytauto g. 21, Palanga Žemėlapis
X