Smiltynė. Informacija ir atsiliepimai apie Smiltynę

Trumpai apie Smiltynę

Smiltynė – tai Klaipėdos uosto dalis, esanti Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kitame Kuršių marių krante, nei likusi Klaipėdos miesto teritorija. Smiltynę su Klaipėdos centru jungia Tarptautinė Smiltynės jūrų perkėla. Kaip ir visą Kuršių nerijos nacionalinį parką, Smiltynę puošia gražūs miškai (Smiltynės ir Neringos miškas), o pajūriu driekiasi švelnaus, balto smėlio kopos ir paplūdimiai. Čia gyvena vos apie šimtą nuolatinių gyventojų.

Apgyvendinimas Smiltynėje

Kadangi Smiltynė – ne atskira poilsiavietė, o tik Klaipėdos miesto dalis, čia nėra didelės apgyvendinimo pasiūlos. Šioje uostamiesčio dalyje įsikūręs viešbutis „Palva“, kuriame sezono metu apsistoti galima už 44 – 75 eurus. Taip pat apgyvendinimo paslaugas teikia Smiltynės jachtklubo motelis, bei privatūs asmenys, nuomojantys butus bei kambarius. Privačiame sektoriuje kainos sutartinės, priklausančios nuo sezono, užimtumo bei oro sąlygų.

Smiltynėje dažnai lankosi Klaipėdos miesto centre ar Kuršių nerijos gyvenvietėse apsistoję poilsiautojai.

Infrastruktūra, laisvalaikis ir pramogos Smiltynėje

Smiltynė – viena iš itin gausiai turistų lankomų Lietuvos pajūrio vietų. Tai – ir Klaipėdos gyventojų bei uostamiesčio svečių poilsio zona, ir tarpinė stotelė tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos gyvenviečių. Nuo Tarptautinės Smiltynės jūrų perkėlos nuolat kursuoja autobusai, vežantys keleivius į Juodkrantę, Pervalką, Preilą bei Nidą.

Į Smiltynėje įsikūrusį Lietuvos jūrų muziejų bei delfinariumą nuolat traukia turistai iš užsienio bei vaikų ekskursijos iš visos Lietuvos. Mažuosius ypač vilioja galimybė į muziejų nuo perkėlos keliauti ne standartinėmis transporto priemonėmis, o arkliuko traukiamomis karietomis. Įvairiomis karietomis galima pasigrožėti Smiltynės karietų „garaže“.

Smiltynėje gausu ir kitų turistų traukos centrų: čia taip pat įsikūrę „Gamtos“ muziejus bei jachtų klubas, stūkso 36 m aukščio Hageno kalnas , 12 m aukščio paminklas „Albatrosas“, Klaipėdos švyturys. Gyvenvietėje yra išlikę senų, XX a. pradžioje statytų namų bei vilų.

Susisiekimas su Smiltyne

Keltu

Klaipėdoje esanti Tarptautinė Smiltynės jūrų perkėla jungia Kuršių neriją su likusia Lietuvos teritorijos dalimi. Nors keltai sezono metu plaukia kas pusvalandį, vasarą (ypač savaitgaliais) dėl turistų gausos prie perkėlos nusidriekia ilgos automobilių eilės ir persikėlimas užtrunka kelias valandas.

Nuosavu automobiliu

Iš Klaipėdos centro Smiltynės perkėlą uosto gyventojai bei miesto svečiai gali pasiekti ir nuosavu, ir viešuoju transportu. Sezono metu keltas plaukia kas pusvalandį ir gabena tiek pėsčiuosius, tiek automobilius. Už Smiltynės perkėlos driekiasi puikios būklės kelias – Nidos-Smiltynės plentas 167, kuriuo galima keliauti į Kuršių nerijos gyvenvietes: Juodkrantę, Preilą, Pervalką, Nidą.

Yra galimybė užsisakyti ir privačias pervežimo paslaugas mikroautobusais ar aukštesnės klasės automobiliais.

Autobusu

Smiltynėje sustoja visi autobusai, vežantys keleivius į Juodkrantę, Pervalką, Preilą ar Nidą. Autobusai važiuoja iš visų didesnių Lietuvos miestų, veikia ir tarptautiniai reisai.

Dviračiu

Nuo Smiltynės per visą Kuršių neriją driekiasi 50 km. ilgio dviračių takas, kuris jungia pamario kurortus su pagrindiniu Lietuvos uostu – Klaipėda.

Lėktuvu

Tarptautinis Palangos oro uostas nuo Smiltynės nutolęs apie 37 km.

Traukiniu

Klaipėdoje yra ir traukinių stotis, iš kurios Smiltynę galima pasiekti viešuoju uostamiesčio transportu.

Istorija

Smiltynėje gyvenvietė įsikūrė kaip tarpinė kelio Karaliaučius – Klaipėda stotelė. Ji buvo vadinama vokišku žodžiu Sandberg („Smėlio kalnas”) ir istoriniuose šaltiniuose minima nuo 1429 m.

Iš Kuršių nerijos į Klaipėdą įvairiais tikslais keliavę žmonės (paštininkai, pasiuntiniai, prekeiviai, kariai), norėdami išvengti audrų, ledonešio ar kitų nepatogių oro sąlygų, čia praleisdavo po kelias dienas, kartais ir savaites. Jų laikinu prieglobsčiu tapdavo Smiltynėje veikusi karčema. Didėjant keliautojų srautui, ši užeiga tapo vis reikšmingesnė, tad nuo XVI a. teritorija imta vadinti Sandkrug („Smėlio karčema“). Tokiu pavadinimu ji minima iki 1945 m.

Nors 1629 m. Smiltynės karčema buvo sudeginta švedų samdinių, 1696 m. kurfiurstas įsakė suręsti naują pastatą. Ši vieta nukentėjo ir nuo rusų okupacijos XVIII a. , tačiau 1764 m. naujas karčemos šeimininkas vėl ją atstatė. Karčema vėliau buvo kelis kartus perkeliama į kitą vietą dėl užpustymo smėliu grėsmės, o kartą pastatai prikelti iš gaisro pelenų. Smiltynės žemės savininkai ne kartą keitėsi, kol galiausiai 1862 m. Sandkrug su apylinkėmis atiteko Klaipėdos miestui.

XX a. Smiltynė ėmė virsti Klaipėdos miesto poilsio zona: pastatytas kurhauzas, lauko kavinės, įrengtos pavėsinės, išdygo pasiturinčių klaipėdiečių vilų kvartalai, veikė restoranas. Po Antrojo Pasaulinio karo dalis gyvenvietės sunyko, tačiau kai kurie pastatai ir vilos išliko iki šių dienų.

Lankytinos vietos, įdomybės Smiltynėje

Lietuvos jūrų muziejus ir delfinariumas

Restauruotoje ir rekonstruotoje XIX a. antros pusės gynybinėje pajūrio tvirtovėje 1979 m. įrengti akvariumai ir įkurtas muziejus. Čia galima išvysti pingvinų, Baltijos ruonių, Šiaurės jūrų liūtų, Baltijos ir tropinių jūrų žuvų, preparuotos jūrų faunos, lietuviškosios laivybos istorijos ekspozicijas, senovinių ir šiuolaikinių inkarų kolekciją. Įspūdingus delfinų ir jūrų liūtų pasirodymus ypač mėgsta mažieji muziejaus lankytojai.

Paminklas „Albatrosas“

2011 m. Smiltynėje atidengtas architekto Mindaugo Zabarausko suprojektuotas ir skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo padirbtas 12 m aukščio baltas paminklas „Albatrosas“, skirtas žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams pagerbti.

Klaipėdos švyturys

Tai – vienas pirmųjų švyturių šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje, pastatytas ir įžiebtas 1796 m. Tuomet jo įtaisą sudarė 6 bronziniai atšvaitai, kurie atspindėjo lajinių žibintų skleidžiamą šviesą. Šis navigacinis ženklas pastatytas Smiltynėje 500 m nuo Baltijos jūros . Klaipėdos švyturio aukštis – 44 m virš jūros lygio, o jo signalas matomas už 33 km.

Karietų „garažas“

„Gamtos“ muziejus ( Kuršių Nerijos nacionalinio parko gamtos ekspozicija)

Šis muziejus atskleidžia Kuršių nerijos geologinę ir geografinę raidą, archeologiją, kraštovaizdžio, floros ir faunos ypatumus. Ekspozicija supažindina su vietovės istorija, senaisiais gyventojų verslais ir kasdieniniu gyvenimu. Muziejuje vedamos ekskursijos, galima žiūrėti filmą apie Kuršių nerijos gyvenvietes (lietuvių, vokiečių, rusų bei anglų kalbomis).

Daugiau informacijos apie Smiltynės lankytinos vietas

• Smiltynės lankytinos vietos – Skaityti čia
• Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytinos vietos – Skaityti čia

Šis tekstas yra "PrieJūros.LT" nuosavybė – jį draudžiama kopijuoti, plagijuoti ir naudoti be "PrieJūros.LT" sutikimo.