Juodkrantė, informacija ir atsiliepimai apie kurortą

Trumpai apie Juodkrantę

Juodkrantė – tai arčiausiai Klaipėdos uosto esanti Kuršių nerijos kurortinė gyvenvietė, nusidriekusi 2 km palei Kuršių marių krantą. Nors Juodkrantė – antroji pagal dydį gyvenvietė Kuršių nerijoje, tačiau nuolatinių gyventojų čia vos 700. Šis nedidelis, ramus ir tvarkingas kurortas priklauso Neringos savivaldybei bei yra paskelbtas istoriniu – urbanistiniu draustiniu.

Neringos miesto savivaldybei priklauso dar trys kurortinės gyvenvietės:

  • Pervalka (už 11 km. nuo Juodkrantės pietų kryptimi);
  • Preila (už 19 km. nuo Juodkrantės pietų kryptimi);
  • Nida (už 29 km. nuo Juodkrantės pietų kryptimi).

Apgyvendinimas Juodkrantėje

Nors Juodkrantė ir nedidelė, apgyvendinimo pasirinkimas čia gana įvairus – įsikūrę keliolika įvairaus lygio viešbučių, poilsio bei svečių namų, kambarius, apartamentus ir butus privačiose vilose bei nedideliuose nuosavuose namuose nuomoja vietiniai gyventojai. Yra galimybė išsinuomoti ir namelį ar kotedžą, įrengta aikštelė keliautojams su kemperiais.

Kaip ir visoje Kuršių nerijoje, Juodkrantėje rasti vietą apsistoti sezono metu gana sunku dėl didelio Lietuvos ir užsienio (ypač – Vokietijos) turistų antplūdžio, todėl nakvynės vieta reikėtų pasirūpinti iš anksto, dar prieš prasidedant sezonui.

Standartinio dviviečio kambario nuomos kaina viešbutyje ar svečių, poilsio namuose sezono metu siekia 50 – 100 eurų už parą, priklausomai nuo orų, užimtumo bei nuomojamų patalpų komfortabilumo. Visoje Kuršių nerijoje ypatingai pageidaujami apartamentai su vaizdu į Kuršių marias, todėl jų nuoma kainuoja brangiau.

 

Juodkrantės infrastruktūra, laisvalaikis ir pramogos

Juodkrantė – labai tvarkinga, rami ir išvaizdi poilsiavietė, puikiai tinkanti šeimos atostogoms. Gyvenvietėje išlikusios XIX a. pab. – XX a. pr. vilos, pamario žvejų sodybos bei kiti etnokultūrines detales išsaugoję mediniai pastatai sukuria ypatingą atmosferą. Kuršių marių pakrante driekiasi akmens skulptūrų pievelė ir tvarkingas pasivaikščiojimų takas. Juodkrantėje yra ir nedidukas uostas, jachtų prieplauka. Gyvenvietėje veikia parduotuvė, keliolika kavinių ir barų, pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas, kultūros centras, L. Rėzos jūrų kadetų mokykla.

Juodkrantė įsikūrusi senųjų parabolinių kopų slėnyje ir apsupta vaizdingais pušynėliais, kuriais paėjus apie 2 km galima pasiekti Baltijos jūros paplūdimį.

Gyvenvietėje esantis medinių skulptūrų parkas „Raganų kalnas“ – mažųjų poilsiautojų itin mėgstama pramoga. Netoli Juodkrantės taip pat yra Pilkosios kopos, apžvalgos aikštelė ant Garnių kalno, didžiųjų kormoranų perimvietė.

Juodkrantės pakrantė – tai viena universaliausių buriavimo vietų Lietuvoje. Buriuoti jėgos aitvarais ir burlentėmis galima tiek marių, tiek jūros pusėje.

Netoli Juodkrantės esančioje „Gintaro įlankoje“ gintaro iškasama daugiausiai Lietuvoje.

 

Susisiekimas su Juodkrante

Keltu

Klaipėdoje esanti Tarptautinė Smiltynės jūrų perkėla jungia Kuršių neriją su likusia Lietuvos teritorijos dalimi. Nors keltai sezono metu plaukia kas pusvalandį, vasarą (ypač savaitgaliais) dėl turistų gausos prie perkėlos nusidriekia ilgos automobilių eilės ir persikėlimas užtrunka kelias valandas.

Nuosavu automobiliu

Nuo pagrindinio šalies uosto – Klaipėdos – kurortas nutolęs apie 18 km. Su Klaipėda Kuršių neriją jungia Tarptautinė Smiltynės jūrų perkėla (sezono metu keltas plaukia kas pusvalandį ir gabena tiek pėsčiuosius, tiek automobilius) už kurios iki Juodkrantės driekiasi puikios būklės kelias – Nidos Smiltynės plentas 167. Nuosavu automobiliu Juodkrantę galima pasiekti ir iš Kaliningrado srities pusės.

Yra galimybė užsisakyti ir privačias pervežimo paslaugas mikroautobusais ar aukštesnės klasės automobiliais.

Autobusu

Autobusai į Juodkrantę važiuoja iš visų didesnių Lietuvos miestų (sustojama pakeliui į Nidą): Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir kt. Veikia ir tarptautiniai reisai. Autobusu Juodkrantę galima pasiekti ir iš Kaliningrado srities.

Vietos viešasis transportas – autobusai ir mikroautobusai – nuolat vežioja keleivius į kitas Neringos gyvenvietes – Preilą, Pervalką, Nidą.

Yra galimybė užsisakyti ir privačias pervežimo paslaugas mikroautobusais ar aukštesnės klasės automobiliais.

Dviračiu

Iš Nidos per visą Kuršių neriją nutiestas 50 km. ilgio dviračių takas, kuris driekiasi iki pat Smiltynės perkėlos ir jungia pamario kurortus, taip pat ir Juodkrantę, su pagrindiniu Lietuvos uostu – Klaipėda.

Lėktuvu

Tarptautinis Palangos oro uostas nuo Juodkrantės nutolęs 55 km. (18 km. iki Tarptautinės Smiltynės jūrų perkėlos ir dar apie 37 km. nuo Klaipėdos iki Palangos oro uosto).

Traukiniu

Artimiausia traukinių stotis yra Klaipėdoje – apie 20 km. nuo Juodkrantės.

 

Juodkrantės istorija

Juodkrantės teritorijoje žmonės įsikūrę jau seniai – šiose apylinkėse archeologai aptinka akmens, žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus gaminių. Netoli Juodkrantės esančios Pilkosios kopos žiūrint iš kito marių kranto atrodo tamsios, todėl gyvenvietė ir gavusi Juodkrantės vardą.

Rašytiniuose istorijos šaltiniuose ši gyvenvietė minima nuo 1429 m., tačiau tuomet ji buvusi šiek tiek arčiau Baltijos jūros. 1599 – 1600 m. senąją Juodkrantę užpusčius smėliui, ji persikėlė į dabartinę vietą. XVIII a. pab. Juodkrantėje prisiglaudė smėlio užpustyto Karvaičių kaimo gyventojai, o dabartinė Juodkrantė susiformavo Senajai Juodkrantei, Naujiesiems Karvaičiams ir Juodkrantei prie bažnyčios susijungus į vientisą gyvenvietę. Dabartinei Juodkrantės teritorijai priklauso ir anksčiau priešais Gintaro įlanką buvęs Grikienės (arba Nuodėmių) kaimas.

1669 m. Juodkrantėje, šalia kelio, įkurta pirmoji karčema, o 1682 m., gavę leidimą, čia ėmė kurdintis žvejai.

1885 m. Juodkrantėje pastatyta mūrinė bažnyčia.

XIX d. vid. Juodkrantė tapo žinoma kaip kurortas, čia pradėjo lankytis garlaiviai iš Klaipėdos, o vėliau – taip pat ir iš Tilžės. Tuo pat metu gilinant pakrantės dugną imta rasti vis daugiau gintaro ir tai paskatino gyvenvietės plėtrą dar labiau. XIX a. – XX a. pr. čia imti kurti viešbučiai, statomos vilos, įvairūs vasarnamiai, suklestėjo restoranų verslas, imtos steigti parduotuvės.

XX a. vid. Juodkrantė išaugo į miestelio tipo gyvenvietę ir buvo jau populiari vasarvietė, o nuo 1961 m. oficialiai įtraukta į naujojo Neringos miesto sudėtį.

Šioje gyvenvietėje savo jaunystę praleido garsus vokiečių tapytojas Gustavas Fenkolis (1872 – 1950 m.).

 

Lankytinos vietos, įdomybės Juodkrantėje

Raganų kalnas

1979 – 1981 m. įkurta ir 1988 m. papildyta medinių skulptūrų ekspozicija „Raganų kalnas“ – tai viena iš populiariausių turistų lankomų vietų ne tik Juodkrantėje, bet ir visoje Kuršių nerijoje. Daugiau nei 100 liaudies meistrų gamintos medinės raganos, velniai bei įvairūs Lietuvių liaudies pasakų personažai bei mediniai atrakcionai džiugina ir mažuosius poilsiautojus, ir jų tėvelius bei svečius iš užsienio. Kai kurių skulptūrų aukštis siekia kelis metrus.  Skulptūrų parko „Raganų kalne“ autoriai – skulptorius S. Šarapovas ir architektas A. Nasvytis.

Akmens skulptūrų parkas „Žemė ir vanduo”

1995 m. Juodkrantėje, Kuršių marių pakrantėje, įrengta palei L. Rėzos gatvę besidriekianti 2400 m ilgio krantinė. Tai – populiari poilsiautojų pasivaikščiojimų vieta, kur galima pasigrožėti ne tik pamario vaizdu ir ant bangų besisupančiomis antimis ir gulbėmis, bet ir originalia akmens skulptūrų ekspozicija „Žemė ir vanduo”. Ją sudaro 31 akmens dirbinys, sukurtas Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Švedijos ir kitų šalių menininkų.

Dailės muziejus

Juodkrantėje 1982 m. įrengtoje parodų salėje rengiamos ne tik lietuvių dailininkų darbų parodos, bet taip pat prastatomi menininkai ir iš svečių kraštų.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salės ir istorinė ekspozicija

1902 – 1903 m. Juodkrantėje statyta mokykla – tai tipiškas Rytų Prūsijos architektūros pavyzdys. 2003 m. mokyklos pastatas paverstas Juodkrantės parodų namais, kuriuose nuolat veikia ekspozicija, skirta Juodkrantės istorijai bei Martynui Liudvikui Rėzai. Informacija pateikiama lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis. Čia taip pat organizuojamos Lietuvos ir užsienio kūrėjų šiuolaikinio meno, senosios dailės, istorijos parodos bei kultūriniai renginiai: tradicinės ir valstybinės šventės, koncertai, teminiai vakarai, susitikimai, paskaitos, konferencijos, koncertai, edukaciniai užsiėmimai vaikams ir jaunimui.

 

Paminklas Liudvikui Rėzai

Iš Karvaičių kaimo, šiandien jau tapusio Juodkrantės dalimi, kilęs žymus tautosakininkas Martynas Liudvikas Rėza – viena iškiliausių Juodkrantės asmenybių. 1994 m. jo atminimui pastatytas paminklas, L. Rėzos vardu pavadinta ir Juodkrantės jūrų kadetų mokykla.

Evangelikų liuteronų bažnyčia

Juodkrantės pietuose yra 1885 m. pastatyta evangelikų liuteronų Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia. Bažnyčios architektas –  F. A. Stüler. Po Antrojo pasaulinio karo ši bažnyčia buvo uždaryta, o vėliau čia įkurtas miniatiūrų muziejus. 1988 m. bažnyčia grąžinta evangelikams, o nuo 1989 m. joje vyksta ir katalikų pamaldos.

Garnių ir kormoranų kolonija prie Juodkrantės

Važiuojant iš Juodkrantės Nidos link, galima patekti prie vieno populiariausių turistų lankomų Kuršių nerijos objektų – Garnių kalno sengirė, kur įsikūrusios pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonijos. Tai – viena didžiausių kormoranų kolonijų visoje Europoje. Kormoranai (Phalacrocorax carbo L. arba  Carbo cormoranu) arba jūrų krankliai (Corvus marinus) Juodkrantėje apsigyveno 1803 m. greta garnių ir ėmė užiminėti jų lizdavietes. Garniai buvo priversti įsikurti piečiau.

Pilkosios kopos

Tarp Pervalkos ir Juodkrantės esančios mirusios kopos – vienas įspūdingiausių kraštovaizdžio elementų Kuršių nerijoje. Pilkosiomis kopomis jos vadinamos dėl vietinės augalijos spalvos. Tarp 1675 ir 1934 metų čia buvo smėlio užpustyti net 4 Naglių kaimai. Nuo kopos atsiveria nuostabi Kuršių nerijos panorama: vienoje pusėje matomos Kuršių marios, o kitoje – Baltijos jūra. Žvelgiant iš kito marių kranto Pilkosios kopos atrodo tamsios, todėl gyvenvietė pavadinta Juodkrante.

Juodkrantės švyturys

1950 m. ant Raganos kalno Juodkrantėje pastatytas 20 m aukščio švyturys, kurio šviesos signalas matomas 33 km spinduliu. Baltos šviesos signalas: 3 sekundes šviesa dega, 5 sekundes – nedega.

Daugiau informacijos apie lankytinos vietas

 

Šis tekstas yra "PrieJūros.LT" nuosavybė – jį draudžiama kopijuoti, plagijuoti ir naudoti be "PrieJūros.LT" sutikimo.